Auksinių vestuvių proga liepos 12 dieną pasveikinta Molainių kaime gyvenanti Renės ir Rimo Petraičių šeima.
Petraičiai susituokė 1975 metų liepos 12 dieną tuometiniame Panevėžio miesto civilinės metrikacijos biure, o bažnytinės santuokos sakramentas suteiktas Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikoje (tuomet dar nebuvo bazilika).
Šventė vardadienį
R. ir R. Petraičiai gerai pamena, kaip susipažino ir kur.
„Tai įvyko Panevėžyje „Bičiulio“ restorano šokiuose. 1972 m. rugsėjo 7 dieną – švenčiau vardadienį. Nors mano gimimo liudijime įrašyta, jog esu Renutė, visą gyvenimą vadino Regina. Mat, kai tėvai registravo, susijaudinę pasakė Renutės vardą. Tai taip ir užrašė. Tai ir esu Renė. Su vyru draugavome trejus metus ir susituokėme 1975-ųjų liepos 12 d.
Rimas neleidžia užmiršti tos įsimintinos datos, įvykusios prieš 50 metų. Jis kiekvienų metų liepos 12-ąją pasveikina ir įteikią gėlių, o aš ištaisau gardžią vakarienę.
Su juo esu labai saugi ir rami. Manau, kad šeimoje jaustis saugiai – labai svarbu. Kita dalykas, gavau patį geriausią vyrą“, – graudinasi moteris ir, nors per skruostus rieda ašaros, jas greitai nubraukia, ir veide nušvinta šypsena.
Dar dirba artimoje širdžiai sferoje
Nors R. Petraičiui sukako jau 81 metai, jis prisipažino, kad dar dirba.
„Esu tremtinys – tėvai buvo ištremti, o su jais ir aš. Dirbu Panevėžio miesto savivaldybėje vyriausiuoju statybos priežiūros inžinieriumi. Dar dirbsiu iki liepos 30 dienos. Darbas susijęs su statybomis, todėl ligi šiol dar dirbu man artimoje sferoje.
Yra tekę padirbėti rekonstruojant Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką. 20 metų dirbau Krekenavos agrofirmoje, vykdžiau vandens tinklų įrengimo darbus Upytėje, Molainiuose. Dar padėjau tvarkyti ir Gedimino kalną“, – vardijo darbus R. Petraitis, o jo žmona Renė išdidžiai prasitarė, kad namą Molainiuose vyras pasistatė pats, o ir sūnui Vilniuje surentė namą.
Džiaugiasi sulaukę sveikinimų
Abu sutuoktiniai džiaugiasi, kad auksinių vestuvių proga pasveikino Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
„Sakė pačius gražiausius žodžius, o jie labai sugraudino. Labai greitai graudinuosi, bet kitaip nemoku. Be to, pastarasis laikotarpis iki auksinių vestuvių sukakties buvo sunkus. Vyras sirgo – gydėsi Kaune, o dar sūnus mirė.
Viskas įvyko per vieną mėnesį. Tai bėdų buvo daug, todėl ir vestuvių sukaktį minėjome ramiai – tai buvo šeimos šventė. Norėjome dar pakartoti bažnytinę santuoką, bet tos bėdos“, – vėl susigraudino moteris, nors labai džiaugėsi sulaukusi sveikinimų ir nuoširdžių linkėjimų.
„Auksinių vestuvių proga rajono meras įteikė simbolinę santuokos sudarymo akto kopiją. Smagu turėti įrėmintą kopiją, tik visi svečiai stebėjosi, kad jame įrašytas mano vardas ne Regina, o Renė“, – aiškino R. Petraitienė ir sakė, kad tos šventės metu visi ją kvietė Renės vardu.
Patinka ūkio darbai
Sutuoktiniai prisipažino, kad ypatingų pomėgių neturi, bet sako, kad patinka žemės darbai.
„Esu ūkininko sūnus, todėl man patinka ūkio darbai. Patinka puoselėti sodybą, prižiūrėti aplinką. Aplinkos priežiūrai daug laiko skiria žmona – ji gėlynus prižiūri ir juos puoselėja, o man svarbu dailiai nupjauti vėją“, – rodė išpuoselėtą sodybos aplinką R. Petraitis.
Anūkė myli senelius
Kai kalbinome Renę ir Rimą, pas juo svečiavosi anūkė Laura. Mergaitė pasigyrė, kad gyvena netoli senelių ir labai dažnai pas juos svečiuojasi.
„Močiutė labai gera ir rūpestinga. Ji rūpinasi visais ir visada prieis bei paklaus, ar viskas gerai, ar nieko netrūksta. Na, žinoma, labai greitai susigraudina, bet greitai ir šypsosi.
Senelis irgi rūpestingas, geras ir visada padeda. Man pas juos labai patinka. Gyvenu visai šalia, tai tik per gatvę pereinu ir jau pas senelius“, – džiaugėsi senelių kaimynyste Laura.
Turi dvi anūkes
R. Petraitis pasakojo, kad neturi daug anūkių – turi tik dvi.
„Vyriausioji jau mokosi Vilniuje ir studijuoja teisę. Turėjome du sūnus, dabar turime dvi mergaites – dvi anūkes. Smagu, kad jos yra ir vis mus aplanko.
Žmona dabar jau sukasi namuose ir yra namų širdis, Jos rūpestis namais – vertingiausia dovana. Ir taip jau penkiasdešimt metų“, – džiaugiasi Rimas rūpestinga žmona, o Renė atsiligina tuo pačių ir sako, kad už vyro pečių jaučiasi kaip už mūro.
Autorė: Raimonda Mikučionytė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
