Šiandien ji apie savo kovą kalba drąsiai – ne tik dėl savęs, bet ir tam, kad kitos moterys neliktų vienos su nerimu ir laiku išgirstų savo kūno siunčiamus signalus.
Pirmieji ligos simptomai
Eglė pasakoja, kad pirmieji ligos simptomai pasireiškė praėjusių metų spalį – iš krūties pasirodė į pieną panašios išskyros. Iš pradžių tai nepasirodė pavojinga, todėl moteris į ženklus per daug nesureagavo – augindama tris mažamečius vaikus manė, kad tai gali būti susiję su žindymu ar nuovargiu.
„Aš visus vaikus žindžiau ir galvojau, kad tai gali turėti įtakos – gal atsirado pienas, gal stresas, gal vaiko liga tai paveikė – ir tiesiog nubraukiau tai mintyse, nepasitikrinusi savęs“, – atvirauja ji.
Vis dėlto rudenį, kai vaikai išėjo į mokymo įstaigas, Eglė daugiau dėmesio skyrė sau: pradėjo sportuoti, susitvarkė mitybą, vartojo vitaminus, mineralus, lankėsi masažuose. Tačiau netrukus pastebėjo ir rimtesnius pokyčius.
„Po mėnesio, spalio viduryje, apčiuopiau savo krūtyje guzelį. Sekančią dieną nuėjau pasitikrinti ir man rado devynis didelius darinius bei labai daug mažų, kurių net negalėjo suskaičiuoti. Be to, dariniai jau buvo išplitę į limfmazgius pažastyje“, – prisimena pašnekovė.
Pasak jos, gydytojai reagavo nedelsdami – jau kitą dieną atliko visus būtinus tyrimus: biopsiją, magnetinio rezonanso tomografiją. Moteris sako, kad situacija pasirodė rimta, nors galutinė diagnozė dar nebuvo patvirtinta.
„Maždaug po mėnesio sulaukiau atsakymų – paaiškėjo, kad tai antros B stadijos krūties vėžys. Jaučiau, kad liga išplitusi. Net galvojau, kad gali būti trečia stadija. <...>
Per tą laiką, kol laukiau tyrimų rezultatų, krūtis tapo kieta kaip akmuo – navikas labai greitai augo. Praėjus maždaug pusantro mėnesio, gruodį, jau pradėjau chemoterapiją“, – atskleidžia ji.
Gydymo proceso eiga
Šiuo metu Eglei paskirta 16 chemoterapijos ir iš viso 17 imunoterapijos ciklų. Į gydymo įstaigą ji vyksta kas savaitę – chemoterapija taikoma kartu su imunoterapija, todėl gydymas intensyvus ir nuolatinis.
„Dabar taikoma vadinamoji baltoji chemoterapija, vėliau bus raudonoji. Po chemoterapijos laukia operacija, o po jos – dar imunoterapija ir švitinimas“, – gydymo eigą pasakoja pašnekovė.
Atlikti genetiniai tyrimai parodė, kad moters vėžys nėra paveldėtas, tačiau dėl ligos išplitimo gali tekti visiškai pašalinti vieną krūtį. Intensyvus gydymas, prognozuojama, truks ilgiau nei metus.
Vis dėlto, išgirdusi diagnozę, Eglė sako nepatyrusi paralyžiuojančio šoko.
„Didelio šoko nebuvo. Gyvenimas vis tiek tęsiasi, reikia susiimti. Žinoma, yra stresas ir įtampa, bet kai sužinojau faktą, kad sergu, pagalvojau: „Viskas, dabar tik pirmyn, darom tai, ką reikia daryti.“ Nuo pirmos dienos pasitikėjau medicina“, – sako ji.
Moteris pabrėžia net neturėjusi minčių rinktis alternatyvių gydymo būdų – savo sveikatą visiškai patikėjo gydytojų rankoms.
Vyras per gimtadienį nuskuto plaukus
Eglė pasakoja, kad sunkiausiu laikotarpiu sulaukia daug palaikymo ne tik iš šeimos, bet ir iš aplinkinių. Pažįstami žmonės skambina, rašo žinutes, siūlo pagalbą ir stengiasi prisidėti kuo gali.
„Gyvenu mažame miestelyje ir gavusi diagnozę nusprendžiau netylėti. Negalėjau visko laikyti savyje, tarsi naštos, ir apsimesti, kad nieko nevyksta.
Buvo minčių, kad gal tai gėdinga, gal nereikia sakyti, bet nenorėjau ir savo vaikams užkrauti tokios tylos. Norėjau tai normalizuoti, nes vėžiu serga daug žmonių, o dar daugiau apie tai tiesiog nekalba“, – sako ji.
Prasidėjus chemoterapijai, plaukai ėmė slinkti itin greitai. Gruodžio 26-ąją, per vyro gimtadienį, šeima ryžosi simboliniam žingsniui – vyras nuskuto Eglei plaukus. Juokais jis tai pavadino gimtadienio dovana: esą tik kartą gyvenime vyras gauna nuskustą žmoną.
Nusiskutusi plaukus moteris įkėlė nuotraukas į socialinius tinklus ir atvirai papasakojo, kas vyksta jos gyvenime.
„Mane tai išlaisvino, nes žmonės pradėjo siūlyti pagalbą. Sulaukiau didžiulio bendruomenės palaikymo – ir finansiškai, ir maistu. Žmonės net virdavo sriubas ir atnešdavo, nes po chemoterapijos dažnai neturiu jėgų net paprasčiausiems dalykams“, – atvirauja moteris.
Į diagnozę žiūri pozityviai
Net ir sunkiausiomis temomis Eglė namuose renkasi kalbėti atvirai. Slėpimas, sako, tik dar labiau gąsdina, todėl su vaikais nuo pat pradžių sėdo prie stalo ir viską paaiškino paprastais žodžiais.
„Apie mirtį su vaikais kalbėjome labai atvirai. Kalbėjome, kad mamytė gali ir mirti, bet gal ne dabar. Aš nesiruošiu dabar mirti, bet galbūt negyvensiu tiek, kiek gyvena babytė“, – sako ji.
Moteriai svarbu, kad namuose nebūtų nutylėjimų, todėl vaikai žino, kokio rimtumo liga ir kodėl kartais mama neturi jėgų išlipti iš lovos.
Ji pripažįsta, kad vėžys palietė ne tik ją – tai tapo visos šeimos išbandymu. Vyrui teko buitis ir atsakomybė už namus, jis vienintelis dirba ir išlaiko šeimą, o vaikai greičiau užaugo: mažasis sūnus atneša vandens, pasirūpina sese, kai mamai sunku. Mažiau švenčių, mažiau pramogų, daugiau tylos ir laukimo tarp chemoterapijos kursų.
Vis dėlto šiame etape ji mato ne tik skausmą. Šeima susitelkė kaip niekada anksčiau, o kasdienybėje atsirado daugiau artumo ir dėkingumo.
„Žingsnis po žingsnio keliaujame kartu. Stengiamės išlaikyti šviesą, džiaugsmą ir šypseną, net kai sunku“, – sako ji. Ir būtent ta šviesa, regis, tampa didžiausia jos stiprybe.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
