Per šį laiką metastazės buvo šalinamos iš kelių organų, o neseniai moteriai teko patirti ir smegenų operaciją. Nors liga progresuoja, vilnietė nepasiduoda ir ieško naujų gydymo galimybių.
Šiuo metu ji renka 130 tūkst. eurų eksperimentinei imunoterapijai, kuri suteiktų dar vieną galimybę kovoti su klastinga liga.
Vėžys ilgai nesukėlė jokių simptomų
Pasak Elmyros, vienas labiausiai stebinančių dalykų visoje jos ligos istorijoje yra tai, kad ilgą laiką ji nejautė jokių aiškių simptomų. Moteris pasakoja, kad darinys galėjo augti maždaug metus, tačiau tuo laikotarpiu ji gyveno įprastai ir nė neįtarė, kad jos organizme vystosi onkologinė liga.
„Per savaitę ar dvi tiesiog nustojo veikti žarnynas. Kreipiausi į gydytojus, jie atliko tyrimus ir pamatė darinį, sustorėjusią žarnos sienelę, per kurią niekas nepraeina“, – pasakoja Elmyra.
Moteriai buvo atlikta operacija, o pašalintas darinys išsiųstas tyrimams. Tuomet ji išgirdo diagnozę – trečios stadijos storosios žarnos vėžys. Elmyros teigimu, diagnozę ji gavo per savo gimtadienį, todėl šią datą prisimena itin aiškiai.
Tuo metu tyrimai jau rodė darinių ir kituose organuose. Iš pradžių nebuvo aišku, ar jie susiję su storosios žarnos vėžiu, tačiau pradėjus chemoterapiją paaiškėjo, kad liga nesitraukia. Priešingai – metastazės toliau augo.
„Kiaušidėse darinys išaugo iki 12 centimetrų, todėl iškart po chemoterapijos jį reikėjo operuoti. Plaučiuose metastazės augo lėčiau, bet jų labai padaugėjo“, – pasakoja pašnekovė.
Per ligos metus jai teko gydytis ne vieną kartą. Metastazės buvo šalinamos ir kepenyse, o vėliau liga pasiekė smegenis. Vis dėlto Elmyra pabrėžia, kad net ir esant daugybei metastazių žmogus nebūtinai jaučia ryškius simptomus.
„Aš ir dabar einu pasivaikščioti su šuniuku, nors šiuo metu mano organizme yra daug metastazių. Kol jos nėra labai didelės, nejaučiu jokių simptomų. Kai užauga, gali prasidėti skausmai ar tam tikri organų veiklos sutrikimai“, – sako ji.
Staiga nebegalėjo parašyti žodžio
Vienas nerimą keliančių ligos epizodų Elmyrai nutiko tada, kai smegenyse atsiradusi metastazė paveikė gebėjimą skaityti ir rašyti. Moteris pasakoja, kad vieną dieną staiga nebegalėjo užrašyti paprasto žodžio. Iš pradžių ji nesuprato, kas vyksta, ir net svarstė, ar tai nėra kokia nors klaida.
„Vieną dieną staiga nebegalėjau parašyti žodžio. Bandau rašyti raides, skaitau tą žodį, bet jos netinka, žodis neužsirašo. Pagalvojau, kad gal čia kokia nors klaida matricoje“, – prisimena vilnietė.
Moteris sako, kad iš pradžių galėjo numoti ranka į šį sutrikimą, tačiau nusprendė pasikonsultuoti su dirbtinio intelekto įrankiu. Gavusi raginimą skubiai kviesti greitąją pagalbą, ji taip ir padarė.
Ligoninėje paaiškėjo, kad smegenyse yra 15 milimetrų metastazė, aplink kurią susidarė patinimas. Ji buvo pažeidusi už skaitymą ir rašymą atsakingas smegenų sritis. Elmyrai buvo atlikta operacija, o jos rezultatas, moters teigimu, buvo sėkmingas.
„Laimei, metastazę sėkmingai pašalino. Nuo operacijos praėjo maždaug keturios savaitės, ir viskas atsistatė. Vėl galiu normaliai skaityti ir rašyti. Jokių liekamųjų reiškinių neliko“, – džiaugiasi pašnekovė.
Nors po operacijos moteris jaučiasi geriau, ji supranta, kad kova su liga dar nesibaigė. Anot jos, tyrimų rezultatai rodo, kad vėžys toliau progresuoja, o iki šiol taikytas gydymas nesugebėjo jo sustabdyti.
Ieško naujų gydymo galimybių
Elmyra pasakoja, kad jai buvo taikytos kelios chemoterapijos schemos, tačiau gydymo veiksmingumą riboja naviko ypatybės. Moteris aiškina, kad jos navikas turi KRAS G13D mutaciją, todėl, kaip jai buvo paaiškinta, šiuo metu nėra tinkamo tikslinio gydymo, kuris galėtų padėti būtent jos atveju.
„Mano navikas turi tokią mutaciją, kuriai nėra tikslinių vaistų. Dėl to labai gaila. Mano navikas taip pat nepasiduoda imunoterapijai, kuri kai kuriais atvejais gana sėkmingai gydo vėžį“, – teigia ji.
Vis dėlto moteris nenuleidžia rankų ir ieško kitų galimybių. Viena jų – eksperimentinė imunoterapija, kurios vaistai, pasak pašnekovės, dar nėra įprastai prieinami rinkoje, tačiau tinkamiems pacientams gali būti skiriami pagal specialią programą.
Elmyra pasakoja, kad jai buvo pasiūlyta galimybė gydytis „Agenus“ kompanijos vaistais. Tačiau gydymas yra itin brangus – penkioms dozėms reikia 130 tūkst. eurų.
„Šiuo metu esu surinkusi 29 tūkstančius eurų. Esu įsteigusi savo labdaros fondą, man aukoja draugai, pažįstami, bendradarbiai ir nepažįstami žmonės. Dar trūksta 101 tūkstančio eurų“, – pasakoja vilnietė.
Ji neslepia, kad prašyti finansinės pagalbos nėra lengva, tačiau tokios sumos vien artimųjų ir draugų pastangomis surinkti neįmanoma. Todėl moteris nusprendė apie savo situaciją prabilti viešai ir kreiptis į platesnę visuomenę.
Atskleidė, kas padeda išlaikyti optimizmą
Nepaisant sunkios ligos, Elmyra stengiasi išsaugoti kuo įprastesnį gyvenimo ritmą. Anksčiau ji aktyviai sportavo – bėgiodavo po 10 kilometrų per dieną. Pradėjus chemoterapiją dėl šalutinių poveikių teko ieškoti kitų fizinės veiklos formų.
„Kai pradėjau chemoterapiją, nuo vaistų labai skaudėdavo pėdas, todėl bėgioti nebegalėjau. Daug važinėdavau dviračiu, kartais po 20 kilometrų per dieną. Vėliau teko ieškoti kitos veiklos, pradėjau lankyti baseiną ir išmokau plaukti sportiniu būdu“, – pasakoja ji.
Šiuo metu, po neseniai atliktos smegenų operacijos, moteris negali užsiimti įprasta fizine veikla ir kol kas tik vaikšto. Tačiau judėjimą ji laiko svarbia savo kasdienybės dalimi, padedančia ne tik fiziškai, bet ir emociškai.
„Atrodo, kad nuo fizinio krūvio geriau jautiesi. Tuomet mažiau kankina šalutiniai poveikiai, pavyzdžiui, svaigimas ar pykinimas. Manau, kad judėjimas labai svarbus – jis padeda palaikyti optimizmą ir geresnę fizinę savijautą“, – sako pašnekovė.
Be to, ji pabrėžia, kad didžiausią motyvaciją kovoti jai suteikia šeima. Elmyra augina du vaikus: suaugusią dukrą, kuri studijuoja, ir vienuoliktoje klasėje besimokantį sūnų. Būtent mintys apie jį, pasak moters, ypač sustiprina norą gyventi ir kuo ilgiau būti šalia artimųjų.
„Labiausiai sunku galvoti apie sūnų, nes likti be mamos tokiame amžiuje tikrai nėra lengva. Dėl to ir norisi gyventi – dar pabūti su juo, praleisti kartu daugiau laiko“, – graudinasi Elmyra.
Siunčia patarimą
Kalbėdama apie savo patirtį, moteris pirmiausia ragina žmones rūpintis sveikata ir neatidėlioti patikros. Ji pati susirgo būdama 47-erių, todėl sako, kad jos atveju storosios žarnos vėžio prevencinės patikros programa, kurioje dalyvauti įprastai kviečiama nuo 50 metų, nebūtų padėjusi ligos nustatyti pakankamai anksti.
Elmyra taip pat ragina žmones nepamiršti emocinės savijautos, skirti laiko poilsiui ir artimiesiems.
„Norisi žmonėms palinkėti saugoti save emociškai, stengtis kuo daugiau laiko būti laimingiems, leisti sau patirti ramybę ir džiaugsmą. Gyvenimas neturėtų susidėti vien aplink stresą, darbą ir pinigus“, – sako pašnekovė.
Dar viena svarbi žinutė, kurią ji nori perduoti, – nepasikliauti neįrodytais alternatyvaus gydymo metodais ir savavališkai nekeisti gydytojų paskirto gydymo. Moteris ragina pacientus domėtis savo liga, klausti gydytojų, kodėl pasirenkamas konkretus gydymas, o prireikus kreiptis ir dėl antros nuomonės.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad onkologinių ligų atveju laikas gali būti itin svarbus, nes metastazės kartais auga ir plinta greitai. Todėl, pašnekovės teigimu, svarbu sekti gydymo procesą, domėtis paskirtomis procedūromis ir nelaukti, jeigu kyla klausimų dėl tolesnių veiksmų.
Dėkoja visiems aukojantiems
Elmyra sako, kad žmonių parama jai reiškia kur kas daugiau nei finansinę pagalbą. Anksčiau ji jau buvo rinkusi pinigus gydymui, tačiau tuomet daugiausia aukojo draugai. Dabar, kai reikalinga suma gerokai didesnė, apie savo situaciją ji prabilo viešai.
„Labai sunku prisiversti prašyti pagalbos, bet dar sunkiau, kai iš tikrųjų gauni tuos pinigus ir jauti begalinį dėkingumą“, – atvirauja pašnekovė.
Moteris pasakoja, kad kiekvienas gautas pranešimas apie auką sukelia stiprias emocijas. Ji norėtų asmeniškai padėkoti kiekvienam prisidėjusiam žmogui, tačiau supranta, kad tai ne visada įmanoma. Todėl sugalvojo savo būdą išreikšti dėkingumą.
„Kai telefone pamatau aukojusių žmonių sąrašą, garsiai perskaitau žmogaus vardą ir pasakau „ačiū“. Taip stengiuosi padėkoti visiems, kurie prisideda prie mano gydymo“, – sako Elmyra.
Šiandien moteris ir toliau ieško galimybių gydytis, stengiasi atsigauti po operacijos ir vertina kiekvieną dieną, kurią gali praleisti su savo vaikais bei artimaisiais.
Jos istorija – priminimas, kad sunkios ligos ne visada iš karto pasireiškia aiškiais simptomais, o rūpestis sveikata, domėjimasis gydymu ir artimųjų palaikymas gali tapti itin svarbia gyvenimo dalimi.
Norėdami prisidėti prie Elmyros gydymo ir padėti jai surinkti lėšų eksperimentinei imunoterapijai, tai padaryti galite aukodami šiais rekvizitais:
Gavėjas: Elmyros labdaros ir paramos fondas
Sąskaita: LT267044090113647205
Bankas: SEB
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
