Šiaulių sanatorinė mokykla: nuotolinis mokymas nebūtų sėkmingas be tėvų pagalbos

Skaityk lengvai

Šiaulių sanatorinė mokykla – vienintelė Lietuvoje, kur teikiamos ir mokymo, ir gydymo paslaugos. Ji skirta vaikams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų bei sergantiems lėtinėmis neurologinėmis ligomis. Paskelbus karantiną visi mokiniai mokosi nuotoliniu būdu. Pasak mokyklos direktorės Lijanos Giedraitienės, sėkmę galima pasiekti tik tada, kai tėvai, globėjai ar rūpintojai įsitraukia į nuotolinį ugdymą, padeda vaikams ir bendradarbiauja su mokyklos darbuotojais. 

Mokymasis – per įdomias veiklas. Šiaulių sanatorinės mokyklos archyvo nuotr.
12

Su tuo sutinka Gintaras, mokyklos tarybos narys, atstovaujantis mokinių tėvams, globėjams ir rūpintojams. Jo dukra Milita turi judesio problemų, mergaitės raida vėluoja. „Pedagogų kolektyvo pastangos padėti mūsų vaikams – didžiulės, visi dirba tam, kad mokiniai gautų kompetentingą pagalbą, – sako Militos tėtis. – Mes, tėvai, taip pat aktyviai įsijungiam į procesą. Galbūt todėl ir nuotolinis mokymas mūsų negąsdina. Pirmą, antrą savaitę stringa interneto ryšys, todėl labai svarbu bendradarbiauti su mokytojais. Jie sudaro mūsų vaikams veiksmų planą, parengia užduotis. Vaikai dirba visą dieną, vyksta ne tik pamokos, bet ir užsiėmimai būreliuose. Žinoma, ne visi vaikai gali užduotis atlikti patys, kai kuriems būtina tėvų pagalba.“ 

REKLAMA

Pasak pašnekovo, prireikus mokytojai derina su šeima užduočių atlikimo laiką: „Dabartinėje situacijoje būtinas visų pusių supratingumas. Neturime ieškoti būdų, kaip išsisukti nuo užduočių atlikimo, pagalbą savo vaikams turime teikti kartu.“ 

(12 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Šiaulių sanatorinė mokykla: nuotolinis mokymas nebūtų sėkmingas be tėvų pagalbos

Dėl nuotolinio mokymo nesiskundžia ir Taurinto mama Gintarė. Jos sūnus lanko trečią klasę, pasak mamos, jo sutrikimas – sunkiausias iš visų mokykloje besimokančių vaikų. Taurintui, be cerebrinio paralyžiaus, nustatyta ir sulėtėjusi raida. „Nesitikėjome, kad Taurintas galės mokytis sanatorinėje mokykloje, manėm, kad mūsų vaiko negalia pernelyg sunki. Berniukas sėkmingai mokosi trečius metus, su šypsena keliauja į mokyklą, su šypsena parkeliauja namo. Esame labai dėkingi vieningai mokyklos bendruomenei už nuoširdų bendravimą. Iš jų sulaukiame ir pagalbos, ir palaikymo – tai ypač svarbu auginant sunkią negalią turintį vaiką“, – pabrėžia Gintarė. 

Dabar, kai Taurintas mokosi nuotoliniu būdu, šeima nuolat bendrauja su mokytojais, kineziterapeutu. „Esame įpratę būti kartu su sūnumi, gyvename netoli Šiaulių, kasdien jį po užsiėmimų parsivežame namo. Mokykloje Taurintas gaudavo visą reikalingą specialistų pagalbą, o namuose mokosi pagal galimybes. Gauname specialiai sūnui pritaikytas užduotis, jas atliekame kartu. Žinoma, kartais būna sunku priversti jį dirbti, nes iki šiol užduotis atlikdavo mokykloje, namie buvo įpratęs tik žaisti“, – sako mama. 

Kiek procentų vaikų turi autizmo spektro sutrikimą?
Prašome pasirinkti atsakymą!
0,6 proc.
1,7 proc.
2,1 proc.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kiek procentų vaikų turi autizmo spektro sutrikimą?
0,6 proc.
11.8%
1,7 proc.
31.7%
2,1 proc.
56.5%

REKLAMA

Stengiasi visas pedagogų kolektyvas 

Šiuo metu mokykloje mokosi 110 mokinių, kurių amžius – nuo 7 iki 16 metų, klasės čia mažesnės, iki 16 mokinių. Pasak L. Giedraitienės, 96 proc. mokinių dabar dalyvauja sinchroninėse pamokose. Jiems teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo, kineziterapeuto pagalba. Socialinis pedagogas kasdien bendrauja su mokiniais ir jų tėvais, kylančias psichologines problemas sprendžia mokyklos psichologas. 

4 proc. vaikų rengiamos individualios „popierinės“ užduotys. Pasak mokyklos direktorės, pagalbos mokiniui specialistai, kineziterapeutai parengia užduotis, siunčia į mokyklą, o mokytojos padėjėjai atspausdina, parengia užduočių paketus. Jei reikia, jie pristatomi mokiniams į namus. Su mokiniais nuolat bendrauja ir užduotis atlikti padeda mokytojas ar klasės auklėtojas. 

Daugiau kaip 10 proc. mokinių teikiama nuolatinė mokytojo padėjėjo pagalba. Mokytojo padėjėjai padeda vaikams prisijungti prie sinchroninių pamokų, atlikti užduotis, bendrauja su vaikais gyvai. Mokymuisi naudojamos „Tamo“, „Messenger“, „Zoom“ platformos, skaitmeninės priemonės, „Ema“ pratybos, „Eduka klasė“ ir kita. Mokytojai užduotis „Tamo“ dienyne siunčia klasės mokiniams ir klasių auklėtojams, o mokiniai atliktas užduotis siunčia mokytojams. 

„Organizuodami ugdymosi procesą stengiamės laikytis iki karantino buvusio dienos režimo: kasdien nuo 16 val. skiriamas laikas nuotolinei namų ruošai. Klasių auklėtojai sinchroninėse namų ruošos konsultacijose mokiniams padeda atlikti individualias užduotis“, – pasakoja direktorė. 

REKLAMA

Jei mokinys nedalyvavo sinchroninėje pamokoje, mokytojas jam skambina ir aiškinasi priežastis. Penktadieniais mokytojai klasių auklėtojams pateikia informaciją apie klasės mokinių dalyvavimą pamokose, užduočių atlikimą. Kiekvieną trečiadienį vyksta mankšta visai mokyklos bendruomenei, nuotoliniu būdu rengiamos klasės valandėlės, tėvų susirinkimai. Direktorės teigimu, mokiniai noriai dalyvauja neformaliojo ugdymo veiklose. 

Klasių auklėtojos stengiasi, kad mokiniai per karantiną neprarastų savitvarkos įgūdžių, jiems skiriamos kambario ar kitos gyvenamosios erdvės, darbo vietos ar drabužių spintos tvarkymo valandėlės. Nuotaikingomis tvarkymosi nuotraukomis vaikai dalijasi su klasės draugais. 

Kartą per savaitę vyksta pedagogų susirinkimai, veikia Nuotolinis mokytojų kambarys, kuriame du kartus per savaitę „susitikus“ galima aptarti sėkmes, nesėkmes ir kartu virtualiai išgerti rytinės kavos. 

Direktorė sako, kad pedagogai dvi savaites ruošėsi nuotoliniam ugdymui, dalyvavo seminaruose, konsultavo vieni kitus, kūrė filmus, kaip naudotis vaizdo konferencijų platformomis: „Kolegialus mokymasis vyksta ir toliau. Karantinas parodė, kad bendradarbiavimas, viena iš svarbiausių mokyklos vertybių, – nėra tik deklaracija.“ 

Pasak L. Giedraitienės, įgyvendinant nuotolinį mokymą, susiduriama su įvairiais iššūkiais: „Kai kurie mokinių tėvai, globėjai, rūpintojai neturi gebėjimų naudotis informacinėmis technologijomis, todėl negali padėti savo vaikui. Stengiamės su jais bendradarbiauti, mokytojo padėjėjai telefonu paaiškina, kaip prisijungti prie pamokos, kokias nuorodas naudoti, kurias užduotis atlikti.“ 

REKLAMA

Dar viena pedagogams ir mokiniams kylanti problema – kompiuterių trūkumas, ypač jei šeimoje auga keletas mokyklinio amžiaus vaikų. Šiaulių sanatorinė mokykla 14 proc. mokinių išdalijo mokyklos kompiuterius, prireikus pristatė juos į namus. 

Įprasta mokyklos veikla 

Mokyklos vadovė tikisi, kad karantinas netrukus baigsis, ir mokyklos gyvenimas ims tekėti įprasta vaga. „Esame subūrę puikią darbuotojų komandą, kuri mokiniams teikia visą reikalingą pagalbą. Turime psichologą, logopedą, socialinį pedagogą, kineziterapeutus, gydytojus, – pabrėžia mokyklos direktorė. – Į mūsų mokyklą atvyksta vaikai po sudėtingų stuburo operacijų ar jų laukiantys. Fizinę negalią labai dažnai lydi ir psichologinės problemos, todėl mokyklos veiklą organizuojame vadovaudamiesi 2SB programa, kurios pagrindas – sveikatos stiprinimas, plėtojant dalykines ir bendrąsias kompetencijas.“ 

Į Šiaulių sanatorinę mokyklą priimami vaikai iš visos Lietuvos. Čia mokomasi pagal tas pačias bendrojo ugdymo programas, kaip ir kitose mokyklose. Mokykla turi baseiną, kur vyksta gydomojo plaukimo pamokos, individuali kineziterapija vandenyje. Kiekvienam mokiniui privalomi 3 gydomojo plaukimo užsiėmimai per savaitę, 5 kartus per savaitę skiriama gydomoji kūno kultūra. Kiekvienas mokinys gali pasirinkti ir ketvirtąjį gydomojo plaukimo užsiėmimą. 

Mokiniams sudaromos skoliozės gydymo programos pagal Schroth metodą, kuris laikomas vienu efektyviausiu. Reguliariai, keletą kartų per mokslo metus vaikus stebintys ortopedai traumatologai, pediatrai, gydytojai neurologai ir reabilitologai pateikia stebėjimo rezultatus, rodančius mokinių sveikatos būklės gerėjimą arba stabilizavimąsi. 

REKLAMA

Prireikus mokiniui skiriamas mokytojo padėjėjas. Vis dėlto, L. Giedraitienės teigimu, svarbiausias mokyklos darbuotojų tikslas – ugdyti mokinių savarankiškumą: „Stengiamės išmokyti vaiką susigyventi su savo liga, jis pats turi žinoti, kada išgerti vaistus, laikytis dienotvarkės, kiek įmanoma pasirūpinti higiena, susitvarkyti buityje. Padėjėjai stengiasi būti „nematomi“, teikia pagalbą tik tada, kai ji iš tiesų reikalinga. Be abejo, turime vaikų, kuriems pagalbos reikia daug – ir nueiti į tualetą, ir nusiprausti, ir apsirengti. Vis dėlto siekiame, kad mūsų mokiniai būtų ne tik savarankiški, bet ir iniciatyvūs, aktyvūs bendruomenės nariai.“ 

Direktorės teigimu, mokyklos dienotvarkė ilga, dirbama 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Vaikai būna užimti nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. „Pastebime, kad ir dabar, mokydamiesi nuotoliniu būdu, mūsų vaikai gyvena tuo pačiu ritmu. Beje, matome, kad per karantiną mūsų mokiniai labai nori bendrauti. Auklėtojų teigimu, vaikų siunčiamos žinutės netyla iki vėlyvo vakaro“, – pasakoja L. Giedraitienė. 

Mokyklos vadovė džiaugiasi draugiška ir vieninga mokyklos bendruomene, kuri įrodė, jog kartu gali įveikti bet kokius iššūkius.

Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.


Rašyti komentarą...
J
Jonas
2020-04-24 13:19:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Auginu neigalu vaiką ir suprantu kad neigaliuju nuotolinis mokimas pasakos .VIeni apsimeta kad moko kiti kad mokosi treti kad viskas gerai mokosi tėvai
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų