Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2020.03.27 09:35

Daugelis mano, kad COVID-19 krizė pakeis visų mūsų gyvenimus, pasaulėžiūrą. Gal tapsime atidesni šalia esantiems, dažniau ištiesime pagalbos ranką tiems, kuriems jos reikia. Juk iki šiol gyvenome beprotiškai skubėdami ir neturėdami laiko įsiklausyti net į savo kūno siunčiamus signalus, o ką jau kalbėti, kad pastebėtume aplinkinių liūdesį ar skausmą. Tas amžinas skubėjimas, noras būti sėkmingam pražudo žmogiškąjį mūsų pradą, suniveliuoja vertybes, tampame mažais sraigteliais didžiuliame valstybės ar verslo mechanizme. 

@Shutterstock

@Shutterstock

Norime papasakoti apie vieną atvejį, kuris dar iki karantino nutiko Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus pacientui Tadui (vardas pakeistas). Pasak vedėjos gydytojos psichiatrės Onos Davidonienės, jos vadovaujamas skyrius nedidelis, jame dirba empatiški, energingi, entuziazmo nestokojantys specialistai. Ypatingas dėmesys skiriamas naujoms, humaniškoms psichikos sveikatos paslaugoms, pacientų reabilitacijai, jų grįžimui į visuomenę ir visavertį gyvenimą. 

REKLAMA

Psichikos sveikatos centro pacientai – psichikos sutrikimų turintys ir socializacijos įgūdžių stokojantys žmonės. Jais čia iki pusmečio rūpinamasi po stacionaraus gydymo ligoninėje. Psichiatrė sako, kad šie asmenys dažnai turi menką savivertę, kai kurie kilę iš nedarnių, asocialių šeimų, niekada nepatyrę meilės, visų atstumti ir niekam nereikalingi. 

Panaši ir 20 metų Tado gyvenimo istorija. Visas Psichikos sveikatos centras labai džiaugėsi, kai padedant specialistams Tadui pavyko gauti darbą – jis įsidarbino dideliame prekybos centre salės darbininku. Deja, jau po dviejų valandų vaikinas išsvajoto darbo neteko. Kas gi atsitiko? 

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Ona Davidonienė. Janinos Utkuvienės nuotr.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Ona Davidonienė. Janinos Utkuvienės nuotr.

O. Davidonienės teigimu, Tadas buvo iš tų vaikų, kurie nuo pat gimimo tampa kliuviniu ir visų nelaimių priežastimi lengvabūdiškame ir triukšmingame juos pagimdžiusių moterų gyvenime, nes suvaržo jų laisvę nevaržomai lėbauti. Po intensyvaus specialistų darbo su Tadu ir įtikinėjimų, kad vaikinas niekuo nėra prasikaltęs nei savo gimdytojai, nei kam kitam, vaikinas ėmė labiau pasitikėti savimi, galimybe atrasti savo vietą visuomenėje, pritapti joje, o ypač susirasti darbą – juk iš gaunamos 28 eurų stipendijos išgyventi visą mėnesį tiesiog neįmanoma. 

Tadas nerimaudamas laukė dienos, kada galės pradėti dirbti. Atėjęs į darbo vietą pirmiausia buvo trumpai supažindintas su darbo tvarka ir taisyklėmis, jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kad geriau suprastų, ką ir kaip turės atlikti. Pasibaigus trumpam instruktažui vaikinas pasirašė reikiamus dokumentus ir buvo nukreiptas dirbti į gėrimų skyrių. 

REKLAMA

Ko labiausiai reikia, kad Dauno sindromą turintys vaikai galėtų mokytis bendrojo ugdymo įstaigose?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Ruošti daugiau specialiųjų pedagogų, mokytojo padėjėjų
Keisti pedagogų nuostatas
Mažinti mokinių skaičių klasėse
Formuoti pozityvų visuomenės požiūrį
BALSUOTI
REZULTATAI
Ko labiausiai reikia, kad Dauno sindromą turintys vaikai galėtų mokytis bendrojo ugdymo įstaigose?
Ruošti daugiau specialiųjų pedagogų, mokytojo padėjėjų
39,3%
Keisti pedagogų nuostatas
8%
Mažinti mokinių skaičių klasėse
12,7%
Formuoti pozityvų visuomenės požiūrį
40%

REKLAMA

Vos pradėjęs darbą Tadas buvo užkalbintas rusakalbės moters. Kadangi vaikinas nesuprato klausimo, pasikvietė kolegą – kitą salės darbuotoją. Pastarasis, užuot draugiškai padėjęs išsiaiškinti, jį apibarė. 

Netrukus vaikinas buvo nukreiptas į daržovių skyrių, kur susidarius gausesniam pirkėjų srautui reikėjo jo pagalbos. Vos pradėjęs dirbti šiame skyriuje išgirdo nurodymą sutvarkyti užsikimšusį taromatą. Tokios darbų lavinos užkluptas vaikinas išsigando, kad nieko nespėja ir nesugebės atlikti jam patikėtų darbų. Taip ilgai Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų ugdyta ir puoselėta Tado savivertė sumažėjo iki nulio. 

Susijaudinęs vaikinas kreipėsi į vadovę – prisipažino, kad nespėja taip greitai suktis. Vadovė jam davė kažkokią tabletę – sakė, vaistai padės nusiraminti, bet išgėręs vaistų jis privalo kuo skubiau grįžti atgal, į prekybos salę, ir vėl tęsti darbą. Tadas atsisakė gerti nežinomus vaistus, sakė, kad pasitiki tik savo psichiatru. Pasak jo, tai išgirdusi vadovė tiesiog pasiuto – kaip jis drįsęs nuslėpti, kad yra psichikos ligonis?! Moteris sakė, kad Tadas ją labai nuvylė, ir nedelsdama jį atleido iš darbo, nors vaikinas jokių konkrečių nusižengimų nebuvo padaręs. 

Ši istorija įvyko dar iki šalyje paskelbiant karantiną. Tuo metu O. Davidonienė, paklausta, kas laukia Tado, tik atsiduso – dar porą mėnesių jis galės lankytis skyriuje, tik prireiks dar daugiau specialistų ir paties Tado pastangų, kad jis vėl atsistotų ant kojų. Po to vaikinas turės bandyti išgyventi savarankiškai. 

REKLAMA

Paskelbtas karantinas pakoregavo ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus planus – čia įprasta tvarka teikiama tik būtinoji pagalba, o su pacientais ryšys palaikomas nuotoliniu būdu. Pasibaigus karantinui paslaugos Tadui bus tęsiamos, o kol kas atvejo vadybininkas ir gydytoja su juo bendrauja telefonu. Jie deda pastangas palaikyti vaikino ūpą, mėginti jį įtikinti, kad šis atvejis – dar ne pabaiga, kad yra supratingų darbdavių ir kad jam pavyks rasti kolektyvą, kur galės pasijusti reikalingas, naudingas, gal net ir mylimas. 

Nors specialistai per kelis mėnesius užmezga glaudų ryšį su savo globojamais likimo nuskriaustais ir visuomenės atstumtais žmonėmis, stengiasi jiems kuo gali padėti, bet vien jų pastangų neužtenka. O. Davidonienė pabrėžia, kad būtinas visuomenės supratimas ir pagalba. Juk ne viską lemia pinigai, bet kokia kaina gautas pelnas. Visose gyvenimo srityse, ypač – tarpusavio santykiuose, svarbiausia – žmogiškumas. 

Reikia tikėtis, kad pasibaigus karantinui ir gyvenimui grįžus į savo vėžias atsiras daugiau socialiai atsakingų darbdavių, kurie nepabijos ištiesti pagalbos rankos ne tokiems sėkmingiems visuomenės nariams.

Straipsnio autorė: Janina Utkuvienė.

Alex
2020-03-27 23:34:57
Duokit Tado kontaktus, priimsim i musu mazyti versla kaip savo seimos nari net ir krizes metu.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Alex 2020-03-27 23:34:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Duokit Tado kontaktus, priimsim i musu mazyti versla kaip savo seimos nari net ir krizes metu.    ATSAKYTI

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Eglė Čaplikienė. Aldonos Milieškienės nuotr.
Konkursą Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NRD prie SADM) direktoriaus pareigoms eiti laimėjusiai Eglei Čaplikienei socialinė ...
R. Petrėnaitei už nuopelnus didinant negalią turinčių asmenų užimtumą įteikta „Gerumo žvaigždė“. Mildos Jankauskienės nuotr.
Renata Petrėnaitė – Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto Neįgaliųjų skyriaus atvejo vadybininkė. Jos nuoširdus darbas neliko nepastebėtas ...
Martynas Vitkus – be kelių dienų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) socialinio darbo magistras. (nuotr. asm. archyvo)
Gegužės pradžioje daugelyje ES šalių minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Dėl koronaviruso pandemijos ši diena šiais metais paminėta vėliau, o jos ...
Praėjusių metų gruodį Bernardui nustatyta sunki genetinė liga – itin retos formos Diušeno raumenų distrofija. (nuotr. asm. archyvo)
Iš nuotraukos į mus žiūrinčio berniukas vardas – Bernardas. „Jis neįtikėtinai šiltas, geras, optimistiškas vaikas, besidžiaugiantis gyvenimu, norintis bendrauti, kiekvieną ...
Mantas Chodosevičius susirgęs pakeitė savo gyvenseną. Asmeninio archyvo nuotr.
Sužinojęs, jog serga išsėtine skleroze, Mantas Chodosevičius vylėsi, kad medikai suklydo, kad pailsėjus visi negalavimai praeis. Vis dėlto nepagydoma liga nesileido ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų