Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.09.21 11:00

Kai mama ar tėtis pradeda užmiršti ryte nusiprausti, klausia, kaip išsivirti kiaušinį, užduoda begalę kitų mums nesuvokiamų klausimų – stebimės ir pykstame: „Ak, ta senatvė!“ Vejame šalin užklupusią mintį, kad ant slenksčio sunki, nepagydoma ir progresuojanti liga – Alzheimeris. Liga, kai artimiausias žmogus tavęs nebepažįsta, o tu jo nebesupranti. Kaip laiku atpažinti šios klastingos ir pavojingos ligos simptomus? Kaip padėti ligos užkluptam artimam žmogui? Į šiuos klausimus atsako, pataria ir savo patirtimi dalijasi aktorė Eglė Tulevičiūtė ir gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Rasa Ruseckienė.

Moteris (nuotr. 123rf.com)

Moteris (nuotr. 123rf.com)

REKLAMA

E. Tulevičiūtė, pasakodama apie savo mamą, buvusią architektę, pabrėžia, kad ji visą gyvenimą buvusi labai aktyvi, imli, viską norėjusi padaryti tik puikiai. Ji dirbo labai daug, buvo pilna idėjų, artimieji ją net stabdydavo. Eglės mama taip pat buvo ir labai išsiblaškiusi, pamiršdavo kur nors pasidėjusi jai svarbius daiktus, be galo dosni kitiems. Sulaukusi pensinio amžiaus ėmė dirbti pagal individualius užsakymus, tada kartais net pinigų už juos neimdavo, prašydavusi atsiskaityti popieriumi, pieštukais. 

Aktorė Eglė Tulevičiūtė su mama. Asmeninio archyvo nuotr.

Aktorė Eglė Tulevičiūtė su mama. Asmeninio archyvo nuotr.

Liga pasirodo ir pasislepia

Eglė teigia, kad, žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, toks mamos elgesys rodė pirmuosius ligos simptomus, tik jai, dukrai, atrodė, jog mama elgiasi įprastai. „Mano mama visą laiką buvo ne šios žemės žmogus, pamiršdavo jai svarbius dalykus, o pradėjusi kokį nors darbą nesistengdavo jo pabaigti, nes ta pati veikla jai labai greitai nusibosdavo. Pradėtos skaityti knygos nebaigdavo, nebaigdavo klausytis ir radijo laidos, kurios laukė. Mama tapo pikta, artimiesiems rašydavo laiškus, kuriuose jiems priekaištaudavo. Nebenorėjo puoštis, o ankščiau labai mėgo skrybėles“, – pasakoja aktorė. 

Dabar ji svarsto, kad toks elgesys buvo ligos pranašas, bet anuomet Eglė to nepripažino. Nesuprato, kodėl mama sudegino visas nuotraukas, nes, pasak jos, gražios fotografijos ją nervino. Kad mama serga demencija, Eglei tapo aišku tik tada, kai ją ištiko insultas. Kai liga atsitraukė, mamos veidas liko perkreiptas. Medikai nesitikėjo, kad pavyks atkurti veido raumenų funkcijas, tačiau dukra su mama kasdien kantriai dirbo prieš veidrodį ir joms pavyko. Vis dėlto Eglė nematė, kad mama džiaugtųsi, nedavė ramybės vis didėjantis jos užmaršumas: ji prisipažindavo pamiršusi, kaip paruošti savo mėgstamus patiekalus, sakė, kad niekada nėra gaminusi savo anksčiau itin mėgstamo karšto prancūziško užkandžio „žiuljeno“, nebekepė pyragų. Aktorę toks mamos elgesys stebino ir kėlė nerimą.

REKLAMA

Eglė ryžosi pasikalbėti su medikais apie Alzheimerio ligą, tačiau į klausimą, ar pakitęs mamos elgesys galėtų būti šios ligos pradžia, medikai atsakė neigiamai. 

Vis dėlto dukrai nebuvo ramu: mama pradėjo painioti rytą ir vakarą, metų laikus, klausdavo vis keistesnių dalykų. Eglė nerimavo, skaitė apie senatvinę demenciją, kalbėjosi su Alzheimeriu sergančiųjų artimaisiais ir ryžosi prašyti medikų jos mamai atlikti specialų tyrimą. Šis parodė, kad Eglė nuogąstauja ne veltui. Jos mamai medikai skyrė vaistus. Iš pradžių moteris pati juos laiku išgerdavo, vėliau – tik prižiūrint artimiesiems, todėl jiems teko pas ją nuolat važinėti. 

Psichiatrė psichoterapeutė Rasa Ruseckienė. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Psichiatrė psichoterapeutė Rasa Ruseckienė. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Dienos centre vėl aktyvi 

Eglė pasakoja, kad jiedu su broliu, žinodami, kad sergantiems Alzheimerio liga labai svarbu lavinti smulkiąją motoriką, parūpino mamai stakles. Išardydavo senų trikotažinių drabužių, ir iš tų siūlų mama dar ilgai audė, tačiau vėliau pradėjo sakyti, kad ji niekada neaudusi. Liga progresavo, pamažu mamai dingo noras ne tik pasigaminti valgį, bet ir pavalgyti, todėl palikti ją visą dieną vieną buvo nesaugu, jai jau reikėjo nuolatinės priežiūros, o vaikai daug dirbo. 

Aktorė pradėjo ieškoti pagalbos ir ją rado – mama pradėjo lankyti Fabijoniškių socialinių paslaugų namų dienos centrą sergantiems Alzheimerio ir kitomis senatvės psichikos ligomis. Šiame centre Eglės mama pradėjo tapyti, labai mėgo spalvinti, gamindavo gėles, papuošalus, net žiedą buvo pasidariusi, su mažytėmis staklėmis dar paausdavo. Eglė sako, kad jos mama visada mėgo ir vertino meną, ir kai socialinė darbuotoja ar užimtumo specialistė centro lankytojus nuvesdavo į Nacionalinę galeriją, ji ne tik apžiūrinėdavo paveikslus, bet parodos kuratoriams užduodavo tokių klausimų, kad šie turėdavo pagalvoti, ką atsakyti. 

REKLAMA

Eglė džiaugiasi, kad Fabijoniškių dienos centre jos mama jautėsi labai gerai, ir apgailestauja, kad toks centras tėra vienas Vilniuje, o gal net visoje Lietuvoje. Šiame centre, kai artimieji būna išvykę, jo lankytojai, prižiūrimi socialinių darbuotojų, gali kurį laiką ir pagyventi. „Ką mes būtume darę, jeigu ne šis centras? Užrakinti mamą vieną namuose? Mano mama, nors serga Alzheimeriu, turi teisę į saugią ir turiningą senatvę“, – sako aktorė. 

Psichiatrė psichoterapeutė Rasa Ruseckienė. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Psichiatrė psichoterapeutė Rasa Ruseckienė. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.

Gyvena savame pasaulyje

Neslėpdama liūdesio Eglė pasakoja, kad atėjo ir diena, kai dienos centro darbuotojai pasakė, jog jos mamai jau reikalinga didesnė priežiūra. Ją teko apgyvendinti kitoje senelių ir neįgaliųjų globos įstaigoje, kurioje ji tebėra globojama ir slaugoma. „Mes mamą dažnai lankome, tik, deja, ji jau mūsų nepažįsta, bet apsidžiaugia, nes supranta, kad atvažiavo savi“, – sako Eglė. Ji džiaugiasi, kad mama visada būna geros nuotaikos. Mat aktorė prisimena, kad prasidėjus ligai mama nuolat būdavo pikta, bet vėliau, gal atitaikius vaistus, ji vėl tapo gerai nusiteikusi, draugiška. 

Vis dėlto bendrauti su ja nėra lengva. Kai mamos aplankyti atvažiuoja sūnus, ji sako: „Mane lanko vaikystės draugas.“ Nustemba ir ne iš karto patiki, kad jos aplankyti atvažiavusi Eglė yra jos dukra. Tačiau moteris puikiai skaito, skaičiuoja... 

Eglė pasakoja, kad, nors mamą ir reikia įtikinėti, jog ją lanko dukra, vis tiek gera žinoti, kad ji yra, nors ir gyvena savame pasaulyje. „Kai mūsų tėvai pradeda painioti vardus, kai nyksta jų atmintis, kai jie nustoja domėtis aplinkiniu pasauliu, nenurašykime visko senatvei, nesistebėkime jų elgesiu, o kreipkimės į medikus ir pripažinkime, kad pakitęs elgesys – ligos požymis“, – sako aktorė.

REKLAMA

Kas nustato asmeninio asistento pagalbos poreikį?
Prašome pasirinkti atsakymą!
„Sodra“
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba
Savivaldybė
BALSUOTI
REZULTATAI
Kas nustato asmeninio asistento pagalbos poreikį?
„Sodra“
4,4%
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba
65,6%
Savivaldybė
30%

REKLAMA

Liga užklumpa net ir aktyvius žmones

Psichiatrė psichoterapeutė Rasa Ruseckienė, turinti didelę patirtį dirbant su senyvo amžiaus žmonėmis, sako, kad šiandien madinga kalbėti apie gyvybingus senyvus žmones, kurie vis dar dirba, linksminasi, keliauja. „Prisipažinti, kad sergi Alzheimeriu, nepatogu, todėl ši liga, kaip ir kitos psichinės ligos, pas mus yra tabu, o pagalba susirgus Alzheimeriu – minimali. Vaistai, kurie skiriami sergant šia liga, neveiksmingi. Tokia ne tik mano, bet pasaulinės praktikos nuomonė“, – teigia gydytoja. 

Psichiatrė sako, kad šiandien nėra žinoma, kodėl žmonės suserga Alzheimeriu. Viena priežasčių – genetika, vis dėlto tai, kad močiutė, mama ar kitas artimas šeimos narys sirgo šia liga, reiškia tik didesnę riziką susirgti, o ne tai, kad liga neišvengiama – yra daug teorijų, kaip ja nesusirgti. Daktarė pabrėžia hipertenzijos, cukrinio diabeto gydymą, taip pat, jos teigimu, ne mažiau svarbus ir pagyvenusių žmonių gyvenimo būdas.

„Patarčiau ir išėjus į pensiją laikytis tam tikros dienotvarkės, pagal galimybes mokytis užsienio kalbos, žaisti stalo žaidimus, bendrauti, ieškoti bendravimo“, – sako R. Ruseckienė. Vis dėlto gydytoja pripažįsta, kad ši senatvinė liga užklumpa ir labai aktyviai gyvenančius žmones.

Kai sutrinka atmintis ar kasdieniai darbai tampa neįveikiami, žmogus dar suvokia, kad jam kažkas ne taip, nors ir būna nebepajėgus galynėtis su jau už nugaros stovinčia liga. Gydytoja pastebi, kad būna atvejų, kai liga taip ir lieka nediagnozuota. „Kai žmogus yra vienišas ar artimieji juo nesirūpina, jis nėra pajėgus atlikti daugybės tyrimų ir apeiti specialistų, pas kuriuos jį siunčia šeimos gydytojas. Lietuvoje, deja, nėra sistemos, kuri padėtų anksti diagnozuoti Alzheimerio ligą, todėl rūpestis tenka artimiesiems, socialiniams darbuotojams“, – sako psichiatrė.

REKLAMA

„Manęs klausė, kaip elgtis, kai skambina vieniša kaimynė ir klausia parduotuvės kodo – sugalvoti bet kokį ar aiškinti, kad parduotuvės durys atviros, kodo ten nėra. Patariau stengtis atgaivinti žmogaus atminties likučius, bandyti atkurti realybės jausmą, nes kitu atveju žmogus visai susipainios“, – sako R. Ruseckienė. Pasak jos, ligos eigos nepakeisi, tačiau sergančiojo smegenų ląstelėms galutinai atrofuotis neleidžia mankšta, įvairūs darbeliai. 

Dienos centrų turėjo būti kiekvienoje savivaldybėje

Gydytoja apgailestauja, kad Vilniuje veikiantis Fabijoniškių dienos centras yra vienintelis Lietuvoje, kur sergantiems Alzheimerio liga taikoma užimtumo terapija, žmogus iš naujo mokomas apsirengti, nusiprausti, dalyvauti renginiuose. Kai sergančiojo gyvenimas yra toks pat, kaip ir kitų, jis ilgiau išlieka gyvybingesnis, o uždarytas namuose tampa savo ligos belaisviu.

Gydytoja R. Ruseckienė, dalyvavusi kuriant šį centrą, sako, kad daugiau nei prieš 10 metų tokius centrus, kuriuose būtų 10–15 vietų, buvo sumanyta įkurti prie kiekvienos savivaldybės, bet, deja, laikas eina, o dienos centras sergantiems Alzheimeriu ir kitomis psichikos ligomis tėra vienas. 

Straipsnio autorė: Eglė Kulvietienė.  

Zina
2019-09-21 12:20:50
Labai gerai parašyta. Manau, dažniau turėtume apie tai kalbėti...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Brigita 2019-09-23 08:18:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ir netgi suprasti sena zmogu galima.   ATSAKYTI
Brigita 2019-09-23 08:17:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Geriausia Alzheimerio ligos profilaktika ir gydymas yra artimuju meile. Geriau profilaktiskai suprasti, padeti, patarti, uzmirsus priminti , o ne nustumti gydytojams ir vaistams. Cia tiems rasau, kurie supranta.   ATSAKYTI
Laima 2019-09-23 11:11:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ką reiškia tiems kurie supranta?supranta visi bet...taip gali kalbėti tik tie kurie neturi namie tokios mamos ar tėčio,jūs net negalite įsivaizduoti kaip yra sunku 24val.prižiūrėti sergantį,kiekvienas atvejis yra kitoks ir negali ant vieno kurpalio užmauti,bet dažnai suserga prižiūrintis iš išsekimo ir nuovargio o ligonis puikiai jaučiasi,gerai kad toks centras yra ir tikiuosi kad kiekvienam mieste turėsime kažkada tokį centrą  
Puiku 2019-09-22 16:01:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Reikalingi straipsniai. Man jau 70 metu ir aš susidomėjusi skaitau tokius straipsnius ir stebiu save, o gal ir man jau progresuoja alshaimeris. Tik va įdomu, ar sergantysis pats gali suprasti ir pastebėti prasidėjusią liga, ar atpažinti gali tik artimieji dėl pasikeitusio elgesio?    ATSAKYTI
Pacientė 2019-09-22 18:37:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Aš psstebėjau pati kad man jau nėra gerai su atmintimi ir bandau tai įrodyti neurologams o šeimos gydytojas jokių tyrimų nestlieka tik prašė nupiešti laikrodį Neurologai sako kad tu pati negali pastebėti kad tau trinka atmintis Buvau pas viena ji mane liepė atnršti rašyą iš pdichiatro Aš dar neturiu psichiniū problemų Nuėjusi taip ir pasakiau kad nežinau ko pas jį atėjau gal jis žino Psichiatras vėl ėmė mane siuntinėti pas endokrinologą atgal pas šeimos gydytoją kol man nusibodo Nuėjusi pas nervų pasakiau kad pas psichiatrą daugiau neisiu Tada ji mane paguldė š stacionara kur buvo kita gyd vel viskas is naujo Ėmė mane tirti kartoti tyrimus vidaus ligų Prie palatos draugių mane tardė vis apie mano atmintį Palatoje mane ėmė vadinti psiche palatos draugės Be to jie medikai atrado stebuklą Ateina vedėjas su gydytoja ir išdigande snabždasi ar ji balsų kartais negirdi ir haliuvinacijų nemato Paskui psreiškiama kam mane veš š Švėkšną Paklsus gyd apie stlikyų tyrimų rezultatus atsakydavo kad nesakys man turiu turėti ststovą nors neveiksnumo msn teismas nenustatė Tai taip pas mus gali bandyti išsitirti anksti dėl tos ligos  
Danė 2019-09-21 23:01:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Artimieji per vėlai susivokia, kad tėvai ligoniai. Kiek skundų dėl neadekvataus tėvo ar motinos elgesio, o kai sakau, kad tai gali būti Alzheimerio pradžia, nenori net girdėti.
Būtina apie tai žinoti, reikia rašyti. Labai ačiū.   ATSAKYTI
Auksė 2019-09-21 16:46:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Puikus straipsnis. Baisi liga, išties labai liūdinanti artimuosius. Linkiu p. Eglei kantrybės ir sveikatos.   ATSAKYTI
Zina 2019-09-21 12:20:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Labai gerai parašyta. Manau, dažniau turėtume apie tai kalbėti...   ATSAKYTI

Top Video

100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
DABAR RODOMA
100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
DABAR RODOMA
Užfiksuotas šokiruojantis tėvų poelgis su kūdikiu: istorija kelia pyktį
DABAR RODOMA
Berniukas įsiuto dėl mamos poelgio – jo moralas nepaliks abejingų
DABAR RODOMA
Pikantiškas moters elgesys ant automobilio: netrukus buvo sulaikyta
DABAR RODOMA
Užfiksavo šlykšų pabėgioti išėjusios moters poelgį: paviešino, kad sugėdintų
DABAR RODOMA
Po paviešinto įrašo iš darbo mergina buvo atleista – klientai pašėlo
DABAR RODOMA
Laidotuves pertraukė netikėtumas: vyrui teko šokti į iškastą duobę
DABAR RODOMA
Išgyveno nemaloniausią incidentą lėktuve: keleivei prireikė palydovų pagalbos
DABAR RODOMA
Paviešintas įrašas, kaip siuntų darbuotojais apsimetę vyrai surišo šeimą ir ją apvogė
DABAR RODOMA
Moteris patyrė gyvenimo sukrėtimą: su taksi nevažiuos dar ilgai
REKLAMA
Sanna Karosas sako, kad Iva į jos gyvenimą atnešė dar daugiau džiaugsmo. Sannos Karosas asmeninio archyvo nuotr.
Sanna Karosas – laiminga keturių vaikų mama, LCC tarptautinio universiteto Klaipėdoje dėstytoja ir, kaip ji mėgsta prisistatyti, meilės imigrantė – būdama 20-ies sutiko savo ...
 Irenai Žemaitienei gyvenimo džiaugsmo niekada netrūksta. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Kai pakilau atsisveikinti, Irena Žemaitienė dar sykį priminė, kad labai nori lankyti šokių studiją, kurioje šokti mokytųsi judantys neįgaliojo vežimėliu.  Tą akimirką ...
11-ojo negalią turinčių žmonių šokių maratono „Mes kartu – mes tvirti“ akimirkos.  Aurelijos Babinskienės nuotr.
Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje vyko 11-asis negalią turinčių žmonių šokių maratonas „Mes kartu – mes tvirti“. Šį renginį Mažeikių ir aplinkinių rajonų neįgalieji jau ...
Kurčneregių mokytoja Dalia Taurienė pristatė Liv Holmen knygą. Linos Jakubauskienės nuotr.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (LASUC) pristatyta iš norvegų į lietuvių kalbą išversta pedagogės Liv Holmen parengta knyga „Valia ir šviesa“. Jos pristatyme ...
Baltosios lazdelės dienos proga Ukmergės LIONS klubas atidarė meninę instaliaciją „Daina Brailio raštu“. Pauliaus Šemėtos nuotr.
Spalio 15-ąją minint Baltosios lazdelės dieną Ukmergėje Brailio raštu „suskambėjo“ populiariosios „Anties“ dainos žodžiai: „Balandžių daug Ukmergėj...“ Populiarioje Ukmergės ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų