Įmonės teigimu, praėję metai tapo lūžio tašku įgyvendinant ilgai lauktus infrastruktūros projektus – nuo baigto tarptautinės „Via Baltica“ magistralės ruožo iki avarinės būklės tiltų kapitalinio remonto ir naujai įsteigto Kelių fondo, kuris nuo šių metų pradžios užtikrins stabilesnį sistemos finansavimą.
Rekordinis dėmesys tiltams ir magistralėms
Vienas didžiausių praėjusių metų prioritetų buvo šalies tiltų bei viadukų infrastruktūros gelbėjimas. „Via Lietuva“ ataskaitoje nurodoma, kad per metus buvo kapitaliai sutvarkyti arba rekonstruoti 29 tiltai ir viadukai, iš kurių 11 buvo pasiekę kritinę būklę.
Dar 160 tokių statinių sulaukė dalinio remonto, leidžiančio išvengti eismo ribojimų ateityje. Tarp svarbiausių baigtų darbų – kapitalinė tilto per Krunos upę A1 automagistralėje rekonstrukcija, kuris iki tol buvo laikomas vienu prasčiausios būklės tiltų Lietuvoje.
Tuo pat metu vyko ir strateginių kelių tinklo plėtra. Rudenį atidarytas „Via Baltica“ ruožas iki Lenkijos sienos galutinai sujungė Lietuvos ir Europos Sąjungos greitkelių tinklus.
Taip pat pradėta ilgai laukta A14 magistralės (Vilnius–Utena) rekonstrukcija ir Tarandės tunelinio pravažiavimo statybos. Siekiant gerinti susisiekimą regionuose, pasirašytos sutartys dėl daugiau kaip 100 kilometrų žvyrkelių asfaltavimo – šie darbai tęsiami ir šiemet.
Finansai ir eismo valdymo technologijos
Bendras 2025 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžetas viršijo 573 mln. eurų. Papildomai buvo panaudota 55,4 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo, skirtų kariniam mobilumui ir dvejopos paskirties infrastruktūrai, bei daugiau nei 100 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų strateginiams projektams. Bendrovės grynasis pelnas siekė 1,9 mln. eurų, o koreguota EBITDA – 4,6 mln. eurų.
Infrastruktūros modernizavimas neapsiribojo vien naujo asfalto klojimu. Automagistralėse nuo Vilniaus iki Kauno ir nuo Garliavos iki Marijampolės pradėjo veikti dinaminė eismo valdymo sistema, kuri, esant palankioms oro sąlygoms, leidžia padidinti leistiną greitį iki 130 km/val. Be to, bendrovė modernizavo daugiau nei 20 šviesoforinių sankryžų postų, didindama eismo saugumą ir pralaidumą.
Pasak įmonės vadovo Martyno Gedaminsko ir susisiekimo viceministrės Dovilės Sujetaitės, nuo 2026 m. sausio 1 d. veiklą pradėjęs Valstybinis kelių fondas leis dar efektyviau planuoti ilgalaikes investicijas.
Ateinančiais metais organizacija didžiausią dėmesį skirs intensyviausių magistralių priežiūrai ir elektroninės kelių rinkliavos („e-tolling“) sistemos įdiegimui, kuri taps esminiu infrastruktūros finansavimo šaltiniu ateityje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
