Nors daugelis automobilių sporto gerbėjų Agnę yra matę tik su šalmu, šiandien ji Lietuvos automobilių sporto federacijoje eina varžybų stebėtojos pareigas.
Daugiau naujienų iš automobilių sporto pasaulio galite perskaityti „Automobilių sportas“ rubrikoje.
„Tiesiog žiūriu, ar visos varžybos vyksta sklandžiai. Stebiu saugumo reikalavimus, dokumentaciją, serviso zonos įrengimą, kuropylas ir žiūrovų elgesį. Po varžybų pateikiu ataskaitą,“ – pasakoja A. Vičkačkaitė.
Pasak jos, pamatyti ralio virtuvę iš vidaus – neįkainojama patirtis. „Esu mačiusi ralį iš visų pusių: kaip žiūrovė, kaip organizatorė, kaip dalyvė, o dabar – ir kaip stebėtoja.
Sportininkams dažnai atrodo, kad kažką galima padaryti paprasčiau, bet kai pamatai, kiek tarnybų (medikų, gaisrininkų, teisėjų) reikia sukoordinuoti, supranti, koks tai milžiniškas darbas.“
Reikia užsiauginti storą odą
Agnė atvirauja, kad moteris autosporte vis dar sulaukia įvairių reakcijų. Tiek socialiniuose tinkluose, tiek trasoje.
„Reikia užsiauginti odą visiems komentarams. Būna, trasoje paprašai žiūrovų pasitraukti saugumo sumetimais ir išgirsti nemalonių epitetų, tačiau labiausiai stebindavo kolegų požiūris karjeros pradžioje,“ – prisimena šturmanė.
Ji pasakoja sulaukusi pasiūlymų važiuoti ekipaže tik dėl to, kad moterys neša laimę, nors kartu buvo abejojama jos techninėmis žiniomis. „Man sakydavo: „Su tavim geri rezultatai, aišku, bet tu čia nei rato padėsi pasikeist, nei ką apie mašiną supranti“.
Tokiais atvejais atsakydavau trumpai – daugiau nebeskambink. Juk ekipaže praleidi tris dienas uždarytas automobilyje, todėl tarpusavio ryšys ir pagarba yra būtini siekiant rezultato.“
Aistra, prasidėjusi nuo benzino kvapo
Agnės kelias į autosportą prasidėjo dar vaikystėje, maždaug 12-os metų. Tėčio draugas lenktyniavo bagiais, tad savaitgaliai dažnai būdavo leidžiami autokroso ar motokroso trasose.
„Vaikystėje skaniausias kvapas buvo dvitakčio variklio benzinas ir asfaltas. Vėliau sužinojau, kad ir giminėje buvo lenktynininkų, tad tai, matyt, užkoduota kraujyje,“ – šypsosi Agnė. Išbandžiusi slalomą ir žiedines lenktynes, ji visgi pasirinko ralį dėl jo disciplinos ir aiškumo.
Nepaisant geležinės ledi įvaizdžio trasoje, Agnė pripažįsta esanti jautri asmenybė. Jos ramybės uostas – floristika, apželdinimas ir kelionės, nors šiais pomėgiais ji retai dalijasi viešai.
Daugiau – laidoje „Greičio linija“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
