Anuomet „Mercedes Benz“ inžinieriams buvo leidžiama itin daug dėmesio skirti galutinio produkto išbaigtumui. Tai leisdavo sukurti nepriekaištingos kokybės, itin ištvermingus ir patikimus automobilius, kurie iki šiol be didelių bėdų rieda įvairiausių pasaulio šalių keliais.
Skirtingų šaltinių duomenimis, vokiečių markės inžinieriai į „190E“ automobilio kūrimą ir tobulinimą investavo daugiau nei 4 milijardus dolerių, kurių gamintojas per „190E“ gamybos laikotarpį taip ir neatgavo. Vertinant šią informaciją, modelių gamos praplėtimas turėjo padėti greičiau susigrąžinti investicijas, kurių pareikalavo daugelio mėgstamas automobilis.
1989 metais „Mercedes Benz“ inžinieriai direktorių valdybai pristatė „190E“ kabrioleto prototipą. Nuo kitų panašaus pobūdžio projektų, kurie būna matomi tik eskizuose, „190E“ kabrioletas buvo pasiruošęs keliauti į serijinę gamybą. Tai buvo pilnai veikiantis ir funkcionuojantis automobilis su nuleidžiamu stogu.
Sukurti kabrioletą „Mercedes Benz“ inžinierius paskatino vangi „190E“ modelio prekyba Jungtinėse Valstijose. Atsižvelgdami į anapus Atlanto gyvenančių vairuotojų poreikius, klasiškas „Mercedes Benz“ kabrioletas turėjo tapti daugelio jaunų amerikiečių svajone. Greičiausiai dėl to, vienintelis „190E“ kabrioleto egzempliorius turėjo 2,6 litro benzininį variklį, sugebėjusį išvystyti 166 arklio galias.
Deja, „190E“ kabrioleto tolimesnę kelionę sustabdė direktorių valdyba, kuri jau buvo nusprendusi, jog pats pigiausias „Mercedes Benz“ kabrioletas privalo priklausyti „W124“ modelių šeimai. Priėmę šį sprendimą, inžinieriai „190E“ kabrioletą nuvežė į kompanijos muziejų, o likusieji kolegos plušo prie „W124“ kabrioleto, kuris pasirodė 1991 metais.
