Šaltinis:
Automanas.lt
REKLAMA
Vos tik pasaulis išvydo pirmąjį automobilį, jis tapo dėmesio traukos centru tarp tų žmonių, kurie yra priklausomi nuo adrenalino. Kiekvienas nusipirkęs šį naująjį technikos stebuklą norėjo pajusti, kokius ekstremalius pojūčius gali patirti už automobilio vairo. Taip gimė varžybos, pasiskirsčiusios į daugelį šakų, tarp kurių seniausia drąsiai galima vadinti lenktynes dėl greičio rekordų.
Pirmasis greičio rekordas buvo užfiksuotas kur kas anksčiau, nei Karlas Benzas klykdamas išvydo šį pasaulį. Tai nutiko 1803 metais, Paryžiuje, kuomet Ričardas Treviti su savo patobulintu, garo varikliu varomu traktoriumi sugebėjo išvystyti maždaug 14 km/h greitį. Tai yra pirmasis, nors ni ne oficialus, tačiau žinomas bandymas pasiekti maksimalų greitį.
Iki pirmojo oficialaus greičio rekordo teko palūkėti dar beveik šimtą metų, kai 1898 metais elektromobilis (!) „Gentile“ pasiekė 63,14 km/val. greitį, kas tuo metu atrodė neįtikėtina. Toliau istorija tik tampa įdomesnė. Jau sekančiais metais, po „Gentile“ sėkmės, belgas Camille Zhenattsi su savos gamybos elektromobiliu „Jamais Contente“ sugebėjo peržengti magiškąją 100 km/val. ribą. Tuomet prasidėjo tikra greičio rekordų karštinė, ir 1902 metais Leonas Serpolle su savos gamybos garu varomu bolidu viršijo 120 km/val. greitį. Šiam rekordui pasiekti buvo pasirinktos Nicos gatvės, o susirinkę žiūrovai gąsdinosi ne dėl potencialios tragedijos, bet dėl neįtikėtino greičio, kurį pasieks Leonas.

Greičio karštinė persirito per Atlantą ir į rekordus pradėjo pretenduoti automobilių gamintojai. Visiems gerai žinomas Henris Fordas, siekdamas išreklamuoti savo dar jaunutę kompaniją, sukonstravo „999“ modelį, kuris turėjo milžinišką 18,8 litro darbinio tūrio variklį, užkrautą ant rėmo su ratais. Tai leido šiam monstrui įsibėgėti iki 147 km/val. greičio, tačiau Henris rekordu ilgai nesidžiaugė. „Stenley“ sukūrė labai aptakų automobilį, kuris turėjo garo variklį – ši kombinacija leido jiems įsirašyti į istorijos puslapius, kaip pirmiesiems, peržengusiems 200 km/val. ribą. Vėliau ši kompanija su tuo pačiu bolidu bandė peržengti ir 300 km/val. ribą, tačiau rastas pasimaišė „Stanley“ kelyje... Po didžiulės avarijos vairuotojas stebuklingai išliko gyvas, tačiau projektas buvo nutrauktas.
100-200 km/val. – tokie greičiai dabar atrodo juokingi, nes beveik kiekvienas automobilis jį gali pasiekti, tačiau prieš 80 ar net šimtą metų jie atrodė neįtikėtinai ir baugino kiekvieną paprastą žmogelį. Tačiau drąsiausieji (arba kvailiausieji) siekė naujų aukštumų įvairiausiais būdais. Štai kad ir šis vyrukas nuotraukoje – savo kūną panaudoja pasipriešinimui sumažinti! Saugumas tuo metu buvo vienas iš žemiausių prioritetų...

Bėgant metams, naujų rekordų seikėjai suprato, jog technika ne tik turi būti galinga, bet ir skrosti orą it peilis. Žinoma, galios niekada nebuvo per mažai ir 1925 metais Malcolmas Campbellis parlipo per 250 km/val. barjerą su pačio sukonstruotu „Sunbeam“ automobiliu. Tai buvo pirmasis bandymas į mašiną sumontuoti didžiulį lėktuvo variklis. Beje, šis sprendimas pasiteisino ir tapo, kaip ir, mados standartu. Praėjus keletui metų, šis herojus sugrįžo su patobulintu bolidu, kuris gavo „Bluebird“ vardą. 500 arklio galių turintis 22,3 litro darbinio tūrio monstras leido priartėti arčiau 300 km/val. ribos – pasiektas 281 km/val. greitis.Tačiau Campbellas nebuvo patenkintas šiuo rezultatu ir vos po kelių mėnesių naujam rekordui paruošė naują monstrą, turintį du 500 arklio galių ar variklius. Papildomi pusė tūkstančio arklio galių padėjo šiam bolidui tapti pirmuoju, peržengusiu 300 km/val. ribą.
1000 arklių ir 323 km/val. greitis dabar skamba ganėtinai apgailėtinai, tačiau tuomet bolidų aerodinaminės savybės buvo tolygios plytai. Taigi, tiek Malcolmas, tiek jo konkurentai pradėjo dirbti ties kėbulu, o pirmieji rezultatai pasirodė jau 1928 metais, kuomet „tik“ 875 eržilus turintis naujasis „Bluebird“ pasiekė 333 km/val. greitį. Stebėtina, tačiau būtent tuo laikmečiu rekordai buvo sumušami Didžiojoje Britanijoje ir dar vienas jų buvo sumuštas su „Golden Arrow“ automobiliu, pasiekusiu 372 km/val. greitį.
Ties čia ir sustokime. „Golden Arrow“ yra paskutinysis žingsnis link didelių skaičių, bėgant metams staigiai kilo. Pirmieji keli praėjusio amžiaus dešimtmečiai padėjo tvirtus pamatus įspūdingiems ateities pasiekimams, kuriuos pratęsime antrojoje dalyje apie greičio rekordininkus.
Vos tik pasaulis išvydo pirmąjį automobilį, jis tapo dėmesio traukos centru tarp tų žmonių, kurie yra priklausomi nuo adrenalino. Kiekvienas nusipirkęs šį naująjį technikos stebuklą norėjo pajusti, kokius ekstremalius pojūčius gali patirti už automobilio vairo. Taip gimė varžybos, pasiskirsčiusios į daugelį šakų, tarp kurių seniausia drąsiai galima vadinti lenktynes dėl greičio rekordų.
Pirmasis greičio rekordas buvo užfiksuotas kur kas anksčiau, nei Karlas Benzas klykdamas išvydo šį pasaulį. Tai nutiko 1803 metais, Paryžiuje, kuomet Ričardas Treviti su savo patobulintu, garo varikliu varomu traktoriumi sugebėjo išvystyti maždaug 14 km/h greitį. Tai yra pirmasis, nors ni ne oficialus, tačiau žinomas bandymas pasiekti maksimalų greitį.
Iki pirmojo oficialaus greičio rekordo teko palūkėti dar beveik šimtą metų, kai 1898 metais elektromobilis (!) „Gentile“ pasiekė 63,14 km/val. greitį, kas tuo metu atrodė neįtikėtina. Toliau istorija tik tampa įdomesnė. Jau sekančiais metais, po „Gentile“ sėkmės, belgas Camille Zhenattsi su savos gamybos elektromobiliu „Jamais Contente“ sugebėjo peržengti magiškąją 100 km/val. ribą. Tuomet prasidėjo tikra greičio rekordų karštinė, ir 1902 metais Leonas Serpolle su savos gamybos garu varomu bolidu viršijo 120 km/val. greitį. Šiam rekordui pasiekti buvo pasirinktos Nicos gatvės, o susirinkę žiūrovai gąsdinosi ne dėl potencialios tragedijos, bet dėl neįtikėtino greičio, kurį pasieks Leonas.

Greičio karštinė persirito per Atlantą ir į rekordus pradėjo pretenduoti automobilių gamintojai. Visiems gerai žinomas Henris Fordas, siekdamas išreklamuoti savo dar jaunutę kompaniją, sukonstravo „999“ modelį, kuris turėjo milžinišką 18,8 litro darbinio tūrio variklį, užkrautą ant rėmo su ratais. Tai leido šiam monstrui įsibėgėti iki 147 km/val. greičio, tačiau Henris rekordu ilgai nesidžiaugė. „Stenley“ sukūrė labai aptakų automobilį, kuris turėjo garo variklį – ši kombinacija leido jiems įsirašyti į istorijos puslapius, kaip pirmiesiems, peržengusiems 200 km/val. ribą. Vėliau ši kompanija su tuo pačiu bolidu bandė peržengti ir 300 km/val. ribą, tačiau rastas pasimaišė „Stanley“ kelyje... Po didžiulės avarijos vairuotojas stebuklingai išliko gyvas, tačiau projektas buvo nutrauktas.
100-200 km/val. – tokie greičiai dabar atrodo juokingi, nes beveik kiekvienas automobilis jį gali pasiekti, tačiau prieš 80 ar net šimtą metų jie atrodė neįtikėtinai ir baugino kiekvieną paprastą žmogelį. Tačiau drąsiausieji (arba kvailiausieji) siekė naujų aukštumų įvairiausiais būdais. Štai kad ir šis vyrukas nuotraukoje – savo kūną panaudoja pasipriešinimui sumažinti! Saugumas tuo metu buvo vienas iš žemiausių prioritetų...

Bėgant metams, naujų rekordų seikėjai suprato, jog technika ne tik turi būti galinga, bet ir skrosti orą it peilis. Žinoma, galios niekada nebuvo per mažai ir 1925 metais Malcolmas Campbellis parlipo per 250 km/val. barjerą su pačio sukonstruotu „Sunbeam“ automobiliu. Tai buvo pirmasis bandymas į mašiną sumontuoti didžiulį lėktuvo variklis. Beje, šis sprendimas pasiteisino ir tapo, kaip ir, mados standartu. Praėjus keletui metų, šis herojus sugrįžo su patobulintu bolidu, kuris gavo „Bluebird“ vardą. 500 arklio galių turintis 22,3 litro darbinio tūrio monstras leido priartėti arčiau 300 km/val. ribos – pasiektas 281 km/val. greitis.Tačiau Campbellas nebuvo patenkintas šiuo rezultatu ir vos po kelių mėnesių naujam rekordui paruošė naują monstrą, turintį du 500 arklio galių ar variklius. Papildomi pusė tūkstančio arklio galių padėjo šiam bolidui tapti pirmuoju, peržengusiu 300 km/val. ribą.
1000 arklių ir 323 km/val. greitis dabar skamba ganėtinai apgailėtinai, tačiau tuomet bolidų aerodinaminės savybės buvo tolygios plytai. Taigi, tiek Malcolmas, tiek jo konkurentai pradėjo dirbti ties kėbulu, o pirmieji rezultatai pasirodė jau 1928 metais, kuomet „tik“ 875 eržilus turintis naujasis „Bluebird“ pasiekė 333 km/val. greitį. Stebėtina, tačiau būtent tuo laikmečiu rekordai buvo sumušami Didžiojoje Britanijoje ir dar vienas jų buvo sumuštas su „Golden Arrow“ automobiliu, pasiekusiu 372 km/val. greitį.
Ties čia ir sustokime. „Golden Arrow“ yra paskutinysis žingsnis link didelių skaičių, bėgant metams staigiai kilo. Pirmieji keli praėjusio amžiaus dešimtmečiai padėjo tvirtus pamatus įspūdingiems ateities pasiekimams, kuriuos pratęsime antrojoje dalyje apie greičio rekordininkus.