Italų markės situaciją vis daugiau automobilių rinkos ekspertų lygina su „Titaniko“ istorija – milžinišku technologiniu pasiekimu, kuris nuskendo jau pirmosios kelionės metu.
Daugiau naujienų apie „Ferrari“ automobilius – specialioje rubrikoje.
Metafora gal ir dramatiška, bet vis labiau atitinka realybę. Pastarąjį dešimtmetį „Ferrari“ entuziastų ratas vis dažniau kraipo galvą dėl priimamų sprendimų: atsisakyta atmosferinių V8 variklių, mechaninių transmisijų, dizainas tampa vis labiau nevienareikšmis, o salonuose karaliauja ekranai ir skaitmenizacija.
Rezultatai kalba patys už save – pirmą kartą „Ferrari“ sunkiai išparduoda tai, ką pagamina. Automobiliai praranda vertę, o tai reiškia, kad pirkėjai, anksčiau galėję net uždirbti parduodami vos panaudotus modelius, dabar susiduria su nuostoliais. Ir tai verčia juos rimčiau vertinti naujus pirkinius.
Vienas šio lūžio pavyzdžių – „296 GTB“. Nors techniškai tai labai pažangus automobilis, daugeliui V6 variklis atrodo tiesiog per silpnas.
Dabar ta pati problema iškyla ir su naujuoju „F80“ – superautomobiliu, kuris teoriškai turėtų užimti vietą šalia tokių vardų kaip „288 GTO“, „F40“, „F50“, „Enzo“ ar „LaFerrari“.
Todėl gamintojas ėmėsi agresyvesnio viešųjų ryšių žingsnio ir prie „F80“ vairo pasodino savo flagmanus – Lewisą Hamiltoną ir Charles'ą Leclercą.
Šis automobilis naudoja V6 su dviem turbokompresoriais, trimis elektros varikliais, kurių bendra galia siekia 1 200 arklio galių. Iki 100 km/val. šis automobilis įsibėgėja per 2,15 sek., o 200 km/val. pasiekia vos per 5,75 sek. Skamba įspūdingai, bet ar to pakanka, kad jis būtų laikomas „Ferrari“ ikona?
L. Hamiltonas šį modelį vadina greičiausiu, kokį jam teko vairuoti, o C. Leclercas jį, regis, jau ir užsisakė. Tačiau ar tokios frazės – nuoširdžios, ar viso labo profesionalus įsipareigojimas darbdaviui? Nepamirškime, kad pats L. Hamiltonas neseniai įsigijo du „AMG One“, o tai turbūt nėra atsitiktinumas.
Tačiau esmė net ne tame. Net jei „F80“ iš tiesų yra šedevras dinamikos prasme, dauguma pirkėjų taip niekada pilnai ir neišnaudos automobilio dinamikos galimybių.
Jie ieško statuso, investicijos, o ne lenktynių patirties. Jei „Ferrari“ pirkėjai pradeda abejoti net aukščiausios klasės modeliais, tai jau rimtas signalas – o žinios apie tai, kad net „F80“ pardavimai stringa, neramina ne tik rinką.
Gali būti, kad vien marketingas šįkart nepadės. Kaip ir „Titanikui“ nepadėjo tikėjimas savo nepažeidžiamumu. Kaip kadaise sakė buvęs „Ferrari“ vadovas Luca di Montezemolo: „Maranellui šiandien trūksta lyderystės ir sielos“.
