Europos automobilių tiekėjų asociacija perspėja, kad šių pragaištingų veiksnių kombinacija iki dešimtmečio pabaigos pramonės tiekimo grandinėje gali nušluoti net iki 350 tūkstančių darbo vietų.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Pirmieji nerimo signalai jau virsta skaudžia realybe. Skaičiuojama, kad 2024–2025 metais Europos detalių tiekėjai jau pranešė apie 104 tūkstančių pozicijų naikinimą. Ši atleidimų banga stipriausiai smogia Vokietijai, kuri istoriškai yra visos žemyno automobilių pramonės ašis.
Štai automobilių pramonės milžinė „ZF Friedrichshafen“ iki 2030-ųjų savo elektrinių ir hibridinių pavarų padalinyje ketina atleisti septynis tūkstančius žmonių.
Analogiškų drastiškų veiksmų imasi ir kiti rinkos žaidėjai: technologijų milžinė „Bosch“ mobilumo divizijoje atsisako 13 tūkstančių darbuotojų, „Continental“ atleidžia nuo dešimties iki vienuolikos tūkstančių, o „Schaeffler“ Europoje atleis beveik penkis tūkstančius specialistų.
Tokius sprendimus diktuoja kritęs įmonių pelningumas bei miglotos ateities investicijų perspektyvos.
Remiantis „Oxford Economics“ analize, tiekėjų metinės investicijos iki 2030 metų turėtų nusistovėti ties 35,6 milijardo eurų riba, nors anksčiau buvo drąsiai planuojama pasiekti beveik 40 milijardų.
Negana to, daugiau nei trys ketvirtadaliai tiekėjų nuogąstauja, kad jų pelno maržos nesieks net penkių procentų – ribos, kuri yra gyvybiškai svarbi norint užtikrinti ilgalaikį verslo vystymąsi ir technologinę pažangą.
Padėtį dar labiau aštrina ir tai, kad pirkėjai į elektromobilius žiūri atsargiau nei tikėtasi. Nors jų pardavimai Europoje vis dar auga, šis augimas gerokai atsilieka nuo optimistinių lūkesčių.
Skaičiuojama, kad 2025 metais Senajame žemyne nuo konvejerių nuriedėjo apie 3,3 milijono elektra varomų automobilių, nors dar visai neseniai buvo ruošiamasi gerokai didesniems pajėgumams.
Smukusi paklausa verčia automobilių koncernus skubiai perbraižyti strategijas ir nurašinėti milijardinius nuostolius.
Pavyzdžiui, „Stellantis“ grupė dėl elektromobilių plėtros planų peržiūros fiksavo net 22,2 milijardo eurų siekiančius nurašymus.
Visą šią finansinę naštą automobilių gamyklos bando perkelti ant tiekėjų pečių, reikalaudamos drastiškai mažinti detalių kainas.
Atlikti tyrimai atskleidžia, kad kai kurie gamintojai, tarp kurių ir sparčiai į Europos rinką besiskverbianti Kinijos „BYD“, iš savo partnerių reikalauja kainas nurėžti maždaug dešimtadaliu.
Ne ką mažesnė bėda – buksuojanti Europos baterijų pramonė. Iš šešiolikos skambių vietinių įmonių planuotų gamyklų projektų net vienuolika buvo atidėti neribotam laikui arba visiškai nutraukti.
Dėl šios priežasties Europos automobilių kūrėjai tampa dar labiau priklausomi nuo akumuliatorių tiekimo iš Kinijos ir Pietų Korėjos.
Matydamas prastėjančią situaciją, Briuselis karštligiškai ieško gelbėjimosi rato. Šiuo metu dėliojamas vadinamasis Pramonės greitintuvo aktas, kuriuo tikimasi įpūsti gyvybės Europos automobilių ekosistemai ir apginti vietinę gamybą. V
iena iš svarstomų idėjų – reikalavimas, kad valstybės subsidijas gautų tik tie elektromobiliai, kurių bent 70 procentų vertės yra sukurta Europoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
