„Bitter SC“ : Itališka išvaizda, vokiški viduriai

Komentuoti

2015-05-18 21:51

Kiekvieną kartą, kai nuvažiuodavome į tarptautinę automobilių parodą - pamatydavome gausų kiekį kinų su specialiomis lentelėmis ir liniuotėmis. Jie į tarptautines automobilių parodas atvažiuoja ne tik pasižiūrėti į naujus vakarietiškus modelius, bet ir išmatuoti kiekvieną jų centimetrą.
Tokie automobilių gamintojai kaip „Ford“, „Volkswagen“ ar „Hyundai“, norėdami palyginti savo naują modelį su konkurentų - jį tiesiog įsigyja arba išsinuomoja. Tuo tarpu Kinijoje įsikūrusios kompanijos dirba truputėlį kitaip. Jie nesivargina ir tiesiog sukuria pigesnes vakarietiškų automobilių kopijas. Tačiau tokių automobilių gamintojų, kurie mėgsta sukurti beveik identišką norimo modelio kopiją netrūko ir Europoje. Vienas iš tokių gamintojų buvo „Bitter Cars“.
„Bitter SC“ pirmą kartą buvo pristatytas 1979 metais, Frankfurto automobilių parodoje. Vokietijoje įsikūręs gamintojas iš pradžių pademonstravo „Bitter SC“ kupė, po dviejų metų debiutavo kabrioletas, o dar po trejų metų pasirodė ir sedanas.

„Bitter SC“ : Itališka išvaizda, vokiški viduriai

REKLAMA

Bitter (2)

Kitaip negu daugelis kitų automobilių gamintojų, kurie investuodavo milžiniškas sumas į savo gamybos važiuokles, „Bitter“ pasielgė kitaip. Erichas Bitteras, kompanijos įkūrėjas, nuvyko į „Opel“ markės būstinę ir paprašė leidimo naudoti „Opel Senator“ platformą ir kitus komponentus. Kaip bebūtų keista, „Opel“ net neprieštaravo ir sutiko, jog naujasis „Bitter“ modelis būtų pagamintas ant prabangiausio „Opel“ markės modelio bazės.
Suradęs visus reikiamus techninės dalies komponentus, Erichas Bitteras pradėjo galvoti kaip išspręsti dilemą. Ar pasamdyti profesionalų automobilių dizainerį ar tiesiog pasižiūrėti į konkurentų automobilius ir sukurti kažką panašaus? Erichas Bitteras norėdamas sutaupyti nemažą sumą pinigų, pasirinko antrąjį variantą. Tačiau vietoj to, kad sukurtų automobilį, kuris būtų šiek tiek panašus į „Ferrari“ ar kokį nors „Maserati“ modelį, vokietis nepasikuklino ir sukūrė beveik identišką „Ferrari 365 GT4 2+2“ kopiją. Visos kėbulo detalės, pradedant sparnais ir baigiant bagažinės dangčiu beveik niekuo nesiskiria nuo itališko analogo.

REKLAMA

Bitter (3)

Visos kėbulo detalės iš pradžių buvo pagaminamos Italijoje, vėliau būdavo pakraunamos į sunkvežimį ir vežamos į „Bitter“ gamyklą Vokietijoje, kurioje ant modifikuotos „Opel Senator“ važiuoklės buvo uždedamos kėbulo detalės.
Variklio skyriuje buvo galima išvysti 3.0 litrų, 6 cilindrų benzininį variklį, kuris išvystydavo 180 arklio galių. Vėliau į automobilį buvo montuojamas ir 3.9 litro, 207 arklio galias išvystęs agregatas. Priklausomai nuo pirkėjų noro, automobilį būdavo galima sukomplektuoti su mechanine arba su automatine pavarų dėže. Tačiau šis „Bitter“ projektas ir „Ferrari 365 GT4 2+2“ kopija su „Opel“ varikliu anuomet kainavo tiek pat kaip ir visiškai naujas „Ferrari 308“! Tai buvo labai didžiuliai pinigai už sedaną (arba kupė), kurio variklis išspausdavo 180 arklio galių ir pasiekdavo 215 km/val. maksimalų greitį.
Nors šios kompanijos įkūrėjo planas atrodė nepriekaištingai, tačiau jam nepavyko įsiūlyti europiečiams labai brangaus sedano su „Opel Senator“ viduriais. „Bitter“ iš viso pagamino tik 510 šio automobilio vienetų, iš kurių net 460 turėjo kupė kėbulą.