Kova už kultūringus milijonus: kas vadovaus Filharmonijai?

Dauguma Lietuvos piliečių įsitikinę, kad „atsitiktinės“ finansinės naudos gali būti gaudomos energetikos, transporto ar Gariūnų prekybos srityje, tačiau tik ne menkai finansuojamoje kultūroje. Atrodo, yra šiek tiek kitaip: yra žinių, kad Lietuvos vardą galima pardavinėti nelabai ko bijantis arba jį slėpti už pinigus.

Ateina rinkimai

Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF), kuriai vadovauja Rūta Prusevičienė, netrukus turės naują vadovą – sprendimas bus priimtas antradienį. Institucijai vadovaujanti moteris arba liks, arba ją nukonkuruos neįvardijamas konkurentas „x“.

LNF yra institucija, kurioje darbo užmokesčio fondas, skaičiuojant vieno darbuotojo pajamas, yra gerokai didesnis  nei kokioje nors Kultūros ministerijoje. Vidutinis statistinis LNF  darbuotojas irgi uždirba daugiau nei ministerijoje, nors „visi žino“, kad „ministerijos geria tautos kraują“.

Kultūros ministras, kitaip nei LNF ar panašios institucijos vadovas, yra gan dažnai besikeičiąs asmuo. LNF ir jos žinioje esančioms institucijoms pinigai skiriami atskirais Vyriausybės nutarimais. Ministerijos priežiūra pasireiškia tik šiais aspektais: institucija pateikia ministerijai kūrybinius planus bei ataskaitas, o dar ministras turi žodį skirdamas atitinkamos institucijos vadovus.

Kaukių balius

„Įsivaizduojate situaciją, kai geras krepšininkas, na kad ir Robertas Javtokas, ima ir važiuoja „laisvalaikiu“, nepaisant kontrakto su „Lietuvos rytu“, „pachaltūrinti“ į Maskvos CASK?“, - klausia vienas iš portalui „Balsas.lt“  žinomų LNF darbuotojų.

Iš tiesų, interneto portalas youtube.com, įvedus „vilnius festival orchestra“ rodo, kad Dubrovnike (Kroatijoje) koncertuoja atlikėjai, kuriuos kolegos ir gerbėjai puikiai atpažįsta kaip Nacionalinio kamerinio orkestro dalyvius. Data -  2009 metų kovo 18 diena. Panašių radinių internetas rodo daugybę. Tą patvirtina ir persirinkti pretenduojanti R. Prusevičienė bei jos oponentai.

Pati R. Prusevičienė komentuoja taip: „Reprezentuoja ir Lietuvos, ir Vilniaus vardą. O šiaip tas kolektyvas buvo sukurtas, kaip suvestinis Lietuvos festivalinis orkestras, iš įvairių, pačių stipriausių muzikantų. Mes labai džiaugiamės, kad toks buvo sukurtas. Kiek galėjome, visus įtraukėme. Jis labai gražiai visur reprezentavo Lietuvą ir Lietuvos kultūros sostinę Pietų Amerikoje. Taip jau yra. Tokie atrankiniai festivaliniai kolektyvai susidaro ir vėl išnyksta“, - tikino vadovė.

Tiesa, ši veikla vykdoma ne vienus metus ir niekur neišnyksta, nes formaliai vykdoma tęstinė programa „Vilniaus festivalis, apie kurią LNF interneto svetainė teikia tokią informaciją: “Vilniaus festivalis„, įkurtas 1997 m. ir 1999 m. tapęs  Europos festivalių asociacijos nariu, yra ryškiausias Nacionalinės filharmonijos renginys. Šis tarptautinis festivalis pristato žymiausių Lietuvos ir užsienio atlikėjų interpretuojamų stambių simfoninių bei kamerinių kūrinių programas, šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių premjeras, festivalio užsakymu sukurtus kūrinius, bendradarbiauja su kitais Europos festivaliais: Italijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kroatijos, Slovėnijos, Šveicarijos.“

Paklausta, ar užsienyje neegzistuojančių orkestrų vardais koncertuojantys nacionalinių orkestrų atlikėjai tuo metu gauna atlyginimą ir Lietuvoje, R. Prusevičienė patvirtino – „taip, visada.“ „Jeigu jie yra etatiniai kolektyve, tai gauna. Jei jie yra iš kitų kolektyvų, mes jus komandiruojame. Mes juos tada ten laikinai – savaitei ar dviem, galime įdarbinti“, - pripažino R. Prusevičienė.

Dabar, pasak Prusevičienės, tokių gastrolių esą nebelikę. „Tai buvo Jurijaus Bašmeto, kaip artisto, idėja – suburti festivaliams atlikėjus. Kai tiek atsirado Lietuvoje kolektyvų ir kamerinių orkestrų, dabar nebėra ir muzikantams tokio poreikio“, - kalbėjo vadovė.

Paklausta, ar tokios gastrolės papildomai kainuoja biudžetui, R. Prusevičienė sakė, kad jokie papildomi litai ant Lietuvos kaklo dėl tokios veiklos nesikabina. „Tikrai ne. Tais 2009 metais mes kreipėmės į Kultūros rėmimo fondą  ir būtent šiam „Vilniaus festivalių“ orkestrui ir būtent todėl, kad tai buvo reprezentavimas“, - tikino ji.

Gauna, bet nesvarbu

Portalui „Balsas.lt“ pasiteiravus, ar nacionalinių kultūros įstaigų vadovai gauna papildomų lėšų iš „uždarbiavimo“ kitose įstaigose, atsakė nelaikanti to uždarbiavimu:  „Aš, pavyzdžiui, nuo 2003 metų darbuojuosi Viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai.“ Apie finansines detales – žiūrėkite žemiau.

Įstaiga, pasak R. Prusevičienės dar veikia ir neva yra labai svarbiu tiek Lietuvos, tiek Vilniaus reprezentavimo instrumentu. „Esu europinės asociacijos tarybos narė, atstovaujanti būtent „Vilniaus festivalius“, - aiškino ji.

Minėtas LNF darbuotojas, kurio pavardė redakcijai žinoma, teigia, kad Lietuvoje yra susiformavusi ydinga praktika, kuomet kultūros įstaigų vadovai pasijunta savo sričių feodalais bei mano, kad savo postuose yra visiškai nepakeičiami.

Antai, Nacionalinės premijos laureatas Gintaras Rinkevičius yra Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Iš esmės tokia situacija reiškia, kad vadovui tenka su savimi susitarti dėl honorarų, kas atrodo neypatingai gerai.

„Kaip dirigentui ir dideliam talentui – jokių pretenzijų, bet gal vadyba ir dirigavimas yra skirtingi dalykai? Juk faktas, kad jam buvo skirta nuobauda būtent už finansinius pažeidimus, o ne už vairavimą išgėrus. Ir tai nieko nereiškia? Tą patį matome Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo,  ir Filharmonijos atveju. Pagaliau, ar solidu nacionalinio masto institucijos vadovui gauti dar ir priedėlius iš susikurtų viešųjų įstaigų?  Savivaldybės saviveiklos kolektyvui – gal ir nieko. O kaip su nacionaliniais mastais?“, - kyla klausimas „Balsas.lt‘ pašnekovui, pasiskaičius Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus audito tarnybos išvadas:

„2.1. Darbo užmokesčio sąnaudos

Įstaiga 2009 m. koordinuoja 10 festivalių, vykstančių Vilniuje, organizavimą: „Sostinės dienos“, „Vilniaus festivalis“, festivalis „Sirenos“, festivalis „Gaida“, festivalis „Vilnius Mama Jazz“, „Kristupo vasaros festivalis“, festivalis „Banchetto Musicale“, festivalis „Vilnius Jazz“, šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, festivalis „Kino pavasaris“, kuriems numatytas finansavimas iš Savivaldybės biudžeto, išskyrus festivalį „Sostinės dienos“.

2 Lentelė. Etatų sąrašas ir nustatytas darbo užmokestis

Įstaigos darbo užmokesčio lėšos planuojamos pagal etatų sąrašą (etatų sąrašas patvirtintas 2008-02-29 įstaigos generalinio direktoriaus parašu, įsakyme nenurodyta data, registracijos numeris). Norime pažymėti, kad 2009 m. 9 mėn. darbo užmokesčio sąnaudos (1 lentelė) iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto skirto finansavimo (499 000 Lt) sudarė 260 757 Lt arba 52,2 proc. iš jų: administracijos darbo užmokestis  – 86 508 Lt arba 17,3 proc., festivalių darbuotojams – 174 249 Lt arba 34,9 proc.

Audito metu pastebėjome, kad darbuotojai dirbantys antraeilėse pareigose neatvyksta į darbą ir nesinaudoja įstaigos patalpomis. Atliekant auditą 2009-10-05 atlikome įstaigos darbuotojų faktinį darbo laiko patikrinimą (surašytas Aktas), kurio metu nustatėme, kad darbo vietoje nebuvo nei vieno darbuotojo dirbančio antraeilėse pareigose. Taip pat paprašėme generalinio direktoriaus pateikti mums paaiškinimą dėl antraeilėse pareigose dirbančių darbuotojų, kuriems darbo sutartyje numatyta 4 val. darbo diena, pastoviai nesančių darbe ir nurodyti jiems pateikti mums paaiškinimus apie nebuvimą darbe priežastis.

Įstaigos direktorius pats vienas už darbuotojus pateikė paaiškinimą ir jame nurodė, kad festivalių rengėjai, dirbantys viešojoje įstaigoje negali sėdėti darbo vietose nepertraukiamai nuo ryto iki vakaro, kadangi festivalių organizavimo specifika yra tokia, jiems reikia dažnai dalyvauti susitikimuose sprendžiant įvairius festivalių organizavimo klausimus (įvairias peržiūras, perklausas, posėdžius, derybas, susitikimus, renginius ir t.t.). Darbuotojai paaiškinimų nepateikė.

Audito metu mums buvo pateiktos 2003-04-30 įstaigos generalinio direktoriaus patvirtintos Vidaus darbo tvarkos taisyklės, nesuderintos su steigėju, kurios yra tik formalios, su jomis nei vienas darbuotojas nėra susipažindintas pasirašytinai, dirbantis visą darbo dieną ir antraeilėse pareigose.

Įstaigos festivalių darbuotojams, dirbantiems antraeilėse pareigose, darbo tvarkos taisyklėse nenustatytas darbo laiko rėžimas t.y. kasdieninio darbo pradžia ir pabaiga, tai neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 1 d. reikalavimo. Todėl negalime patvirtinti, kad festivalių darbuotojai dirbo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytą darbo laiką ir kad teisėtai ir teisingai apskaičiuotas 174 249 Lt darbo užmokestis.”

Įklausimą - kiek papildomai uždarbiaujantys nacionalinių kultūros įstaigų vadovai gauna pareigybinės algos, Kultūros ministerija atsakyti neskuba.

Išvados skamba gan įdomiai, tačiau vargu ar dėl jų kam nors skauda galvą, nes tokių ar dar grėsmingesnių išvadų būta ir anksčiau.

Klausimas labai paprastas: ar Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, o taip pat ir kiti LNF subordinuoti kolektyvai tikrai niekaip negali gastroliuoti tikraisiais vardais ir, ar LNF, kaip ir Lietuvos biudžetas bei Lietuvos įvaizdis, tikrai negali iš to turėti menkiausios naudos, nepakeitus gastroliuojančiųjų vardo ir nepridėjus VŠĮ bei nepasisamdžius anoniminės agentūros Šveicarijoje?

Tiesa, R. Prusevičienė teigia, kad važiuojant toli, pavyzdžiui į Lotynų Ameriką, tai sudėtinga, nes dalis išlaidų apmokama eurais, dalis doleriais, o dalis drachmomis.

Kapstyti kultūros vadybos ypatybes jau daug metų mėgina įvairios kontrolės ir Generalinė prokuratūra. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo, legendinio milijonieriaus, buvusio kultūros ministro, kitados vadovavusio ir tai pačiai LNF, Gintauto Kėvišo žygius neva tiriantys prokurorai jungia bylas, dėlioja jas iš stalčiaus į stalčių jau nebežinia kiek laiko, o rezultatų nematyti.Ta proga primename, kad Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl galimo LNF didelės vertės turto pasisavinimo 2010 m. rudenį buvo sujungtas su atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimai nusikalstamo lėšų panaudojimu, skirtų Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos įrangos projektavimui ir rekonstravimui.

Rinkimai į LNF vadovus vyksta šiandien ir Kultūros ministrui A. Gelūnui teks priimti sprendimą, atsižvelgiant tiek į prezidentūros, tiek į jį delegavusios tautos prisikėlimo partijos poziciją. R. Prusevičienė vadovauja LNF nuo 2006 m. rudens. Ji  buvo išrinkta ne iš pirmo karto, tad Kultūros ministerijai teko skelbti naują konkursą. Tuomet į LNF vadovo postą pretendavo keturi kandidatai.