Kol prezidentė ir Seimas įnirtingai ieškojo talibams skirtų CŽV kalėjimų ir norėjo ginti jų teises, dvidešimtmetė Eglė Kusaitė, kuri dabar įtariama terorizmu, neturėjo į ką kreiptis dėl savo teisių.
Lietuvai integruojantis į NATO, stiprėjant tarptautinei kovai su terorizmu, su juo kovoti ėmėsi visa Valstybės saugumo departamento (VSD) valdyba. Daugelio dabartinių ir buvusių pareigūnų bei ekspertų nuomone, padalinys buvo išpūstas ir nelabai turėjo darbo, tad galbūt dėl to ieškojo veiklos bet kokia kaina – net „buldozeriais“ važiuojant per žmonių gyvenimus.
Turėjo „kažką“ sprogdinti
Pagal oficialią versiją, kurią „Balsas.lt savaitei“ patvirtino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Antanas Kliunka, ir savo raštais byloje teigia prokuroras Justas Laucius, E. Kusaitė turėjo kažką susprogdinti. Ką butent? Šis klausimas lieka neaiškus.
VSD nuo seno įpratęs „atsitiktinai“ pasigirti savo žygdarbiais per vieną dienraštį apie pagautą teroristę pranešė po sprogimų Maskvos metro, įvykdytų kovo 29 dieną. Balandžio 17 dieną Lietuvoje pasirodė straipsnis, kuriame pranešta, jog VSD neva padėjo Maskvai išvengti dar vieno sprogimo metro – bendradarbiaujant su Rusijos specialiosiomis tarnybomis sulaikyta klaipėdietė E. K. Ši esą buvo pagauta važiuojanti į Maskvą su metro schemomis, sprogdinimo instrukcijomis ir netgi Koranu. Beje, Maskvos metro schemų pilna internete.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas tuoj pat pareiškė, kad iškraipomi faktai: sulaikymas su Maskvos metro sprogimais nesusijęs, o Lietuvos žvalgai su rusų kolegomis esą išvis nebendradarbiauja. Tapo aišku, kad kažkodėl kažkas meluoja. Greit visi sužinojo kas yra E. K. ir netgi tai, jog mergina kalinama jau kelintą mėnesį, nors pats sulaikymo faktas ilgai laikytas paslaptyje. Kas nutekino šią informaciją ir kodėl suvyniojo ją į tokį absurdišką pavidalą? Jei buvo būtinas toks didelis slaptumas, kodėl nevykdomas tyrimas dėl informacijos nutekinimo?
Neužilgo Maskvos metro versija išgaravo kaip dūmas – 2010 metų gegužės 5 dieną, Vilniaus apygardos teisme prokuroras J. Laucius „perkėlė“ neįvykusį teroro aktą ten, kur jo per du Čečėnijos karus nesugebėjo įvykdyti čečėnų pasipriešinimo dalyviai – į Rusijos karinį objektą. „E. Kusaitė atliko visus veiksmus, kuriuos galėjo padaryti, kad įvykdytų tai, kas jai buvo liepta, tai yra vykti į Rusiją, kad susisprogdintų kariniame objekte", – sakė prokuroras.
„Balsas.lt savaitei“ E. Kusaitės teta Irena Jeleniauskaitė teigė, kad mergina, kuriai jau kelintą mėnesį nebeleidžiama matytis su artimaisiais, buvo spaudžiama prisipažinti, jog ketino sprogdinti civilius Rusijoje. „Kai Eglė atsisakė, ją, darydami įvairų spaudimą, vertė prisipažinti, kad ketino susisprogdinti Rusijos kariniame objekte. Įdomu – kokiais būdais ji išvis galėtų ten patekti?“, – stebėjosi įtariamosios teta.
Praėjo dar mėnuo ir užkardyto (ar pramanyto) teroro akto vieta vėl oficialiai pasikeitė. Prokurorų, matyt irgi nutarusių, jog su Rusijos karine baze šiek tiek persistengta, teigimu, E. Kusaitė yra prisipažinusi, kad planavo vykti į Rusijos Federaciją, po to į Čečėniją ir ten viešoje vietose susisprogdinti. Taip pasakojo A. Kliunka 2010 metų birželio 11 dieną. Adresą vėl pakeisti, ko gero, privertė ir pasigirdusios ironiško pastabos, kad karinės bazės ataka, jei ją vykdo sukilėliai, yra prieš okupantus nukreiptos kovos forma, kuriai labiau tinka diversijos, o ne teroro akto pavadinimas. Be to, daug kam liko labai neaišku, kodėl Lietuva turėtų saugoti ne NATO šalies karines bazes? Ypač šalies, kurią Lietuva turėjo omenyje, stodama į minėtą klubą.
Ne patys atrado
Ne ką mažiau klausimų, nei numanomos sprogdinimosi vietos paieška, kelia ir VSD veiklos metodai, kuriuos kai kurie įtakingi politikai prilygino KGB ir komunistinės Rytų Vokietijos žvalgybos „Stasi“ praktikoms.
Tiek buvę pareigūnai, tiek kai kurie dabartiniai šaltiniai VSD yra atsargūs, kuomet kalbama apie E. Kusaitės ar čečėnų gėdingai subliūškusią Maliko ir Hadžidat Gatajevų. „Negerai yra ne tik sprogdinti, bet ir muštis ar pinigus prievartauti“, – sako vienas. „Ką ten žinai – gal ir tikrai ji ką nors planavo sprogdinti?“ – antrina kitas.
Gal mūsų „nematomojo fronto“ kariai savo skvarbiu žvilgsniu patys užfiksavo grėsmę nacionaliniam saugumui ir ją sumaniai užkardė? Apie tai būtų galima kalbėti, jeigu ne viena „smulkmena“. Į VSD pagalbos dar prieš porą metų kreipėsi patys E. Kusaitės tėvai bei giminės. Pastarųjų nuomone, užuot padėję, saugumo agentai merginą galutinai įmurkdė į tikrai keistą ir įtartiną tinklą, ir galiausiai įkišo ją už grotų.
Pasak artimųjų, į VSD prašyti pagalbos jie nuėję, kai dar nepilnametė Eglė išvyko į Vokietiją, kur gyveno keistoje musulmonų šeimoje. Ten ji esą pateko į blogą įtaką. Iš Virginijos Kusienės (įtariamosios mamos) ranka rašyto laiško: „...2007 m. lapkričio mėnesį kreipiausi Klaipėdos VSD, prašydama padėti susigrąžinti (Eglę, - „Balsas.lt savaitė“) į Lietuvą. ... Klaipėdos VSD poskyrio viršininkas Dainius Noreika ėmėsi veiklos. Mums buvo pažadėta pagalba. Nuo to laiko prasidėjo mūsų ilgalaikis bendradarbiavimas su minėtu pareigūnu, trukęs virš dviejų metų“. Kai 2007 metų pabaigoje E. Kusaitė grįžo į Lietuvą, V. Kusienės teigimu, tas pareigūnas padaręs viską, kad atitrauktų ją nuo namų aplinkos. Ji esą buvo apgyvendinta saugumiečių išnuomotame bute Ryšininkų g. Klaipėdoje. Namo ji sugrįžo 2008 rugpjūtį. Jai buvo apmokamos telefono sąskaitos. Pasak įtariamosios artimųjų, Klaipėdos VSD padalinio iniciatyva ji supažindinta su musulmone Aiša prisistačiusia mergina ir kitais neva musulmonais, kuriuos jie įtaria buvus tiesiog saugumo agentais. Minėtas D. Noreika esą ramindavęs panikavusius giminaičius ir sakydavęs, kad viskas yra gerai – padėtis kontroliuojama. Iki pat 2009 metų spalio, kai merginą suėmė.
Pasak I. Jeleniauskaitės informacijos ("Balsas.lt savaitei" jos patvirtinti kol kas nepavyko), saugumiečių bute gyveno ir Lina Serein, ar Serej, kuri esą, dabar jau kali Panevėžio moterų kalėjime už tai, kad neva slėpė E. Kusaitės nusikaltimą, už kurį ši dar nenuteista.
Dar E. Kusaitės gimines piktina tai, jog pirmojoje publikacijoje esą iškraipytai pateikiami kai kurie faktai. "Ten parašyta, kad Eglė Vokietijoje buvo kaip tarnaitė. Netiesa. Ją ten glostė ir lepino ir vaistais girdė. tas ir įdomu. Dar keista, kad straipsnyje neminima pirmojo Eglės advokato Liutvinsko pavardė (vėliau jo paslaugų buvo atsisakyta, -"Balsas.lt").. Visų minimos, o jo - ne", - stebisi įtariamosios teta.Ji taip pat teigia, jog teiginiai apie ypatingą Eglės meilę Čečėnijoje neva žuvusiam jaunuoliui Sašai yra gal kiek perdėta, nors įsimylėjusi ji ir buvo. I. Jeleniauskaitė pabrėžia, kad kiekviena čečėnų šeima yra kažko netekusi karuose su Rusija, tad sąskaitų turėjo ir minėtas jaunuolis, kuris atsisveikinimo laišką, prieš išvykdamas į tėvynę, E. Kusaitei esą parašė labai taisyklinga lietuvių kalba. Teta neneigia, kad E. Kusaitė apskritai prijaučia čečėnams, kuriuos savo laiškuose vadina tiesiog nochčiais.
Prisipažinimas kaip svarbiausias įrodymas
Šių ir kitų aplinkybių kol kas šimtu procentų patikrinti nėra galimybių – VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas „Balsas.lt savaitę“ patikino, jog institucija savo vaidmens byloje nekomentuos. „Tai prokuratūros reikalas, nes vyksta ikiteisminis tyrimas“, - sakė jis. Prokurorai to nekomentuoja taip pat, nes saugo ikiteisminio tyrimo procedūroms būdingus tylėjimo įžadus.
Žmogaus teisių instituto (ŽTSĮ) vadovas Henrikas Mickevičius „Balsas.lt savaitei“ sakė nenorįs kištis į pačią bylos eigą ir neteigiąs nieko apie E. Kusaitės kaltumą ar nekaltumą. „Tiesiog kyla aibė klausimų dėl jos teisių užtikrinimo", - teigia visuomenininkas. Jį esą tiesiog nustebino prokuroro A. Kliunkos viešai išsakytas įsitikinimas, jog byloje viskas jau aišku, nes pareigūnams ji prisipažino.
„Ligi šiol galvojama, kad prisipažinimas, kaip toks, yra pati įrodinėjimų motina. Toks demokratinės šalies prokuroro požiūris liūdina. Prisiminkime, kad kalbame apie jauną ir jautrią merginą, kuriai dar iki suėmimo reikėjo psichologų pagalbos. Idėja, kad svarbiausias dalykas – įtariamojo prisipažinimas, yra stalinistinė“, - sako H. Mickevičius.
Ir tikrai, Sovietų Sąjungą valdant Josifui Stalinui, įtartieji šnipinėjimu prisipažindavo viską. 1937 metais prisipažino esantys Vokietijos ar Anglijos šnipais daugiau Stalino parankiniams neįtikusių asmenų, nei šių šalių žvalgybos kada nors planavo užverbuoti. Sėkmingai ištardę buvusius kolegas ir atsitiktinai pačiuptus žmogelius, rusų čekistai gaudavo apdovanojimus. Jų gali norėti ir mūsų žvalgai-antiteroristai – jie irgi žmonės. Šventosios inkvizicijos laikais Ispanijoje buvo manoma, kad tikrai nekaltas žmogus ištvers ir visokius kankinimus, nes jam, jei jis tikrai nekaltas, padės Dievas.Tiesa, garsiame filme apie dailininką Francesco Goya, kankinamas palūžta ir vienas iš inkvizitorių, sutinkąs pasirašyti, jog yra šimpanzės bei orangutango mišrūnas, į katalikų bažnyčią įsiskverbęs, kad jai pakenktų.
Teoriškai prokurorai teisūs - daugelis tikrai žinomų recidyvistų mėgina prisidengti neva patirtu smurtu, kaitalioja parodymus ir išsidirbinėja, tačiau ŽTSĮ prezidentas H. Mickevičius pabrėžia ir skirtumą - kalbama ne apie kriminalinį autoritetą su daugybės nusikaltimų ir kodeksų bei konvencijų išųnaudojimo stažu, o apie jautrią jauną merginą, kurios atžvilgiu kažkodėl nesuveikė uoliojo VSD prevencinės schemos.
Kitas įdomus prokurorų ir teismų argumentas, dėl ko mergina ligi šiol kalinama ir kardomoji priemonė nekeičiama - jos socialinis statusas. Mat įtariamoji, kuriai dvidešimt metų, neturi turto, šeimos ir vaikų, be to kažkada pykosi su mama, todėl gali pabėgti. Ir tikrai - kas gi patikės, kad pabėgti galėtų užstatą sumokėjęs ar pasižadėjimą neišvykti pasirašęs milijonierius.
Kol E. Kusaitė kalėjime, jai atliktos dvi medicinos ekspertizės, nes abejojama jos psichine būkle. Jų rezultatas nėra skelbiamas. ŽTSĮ vadovas H. Mickevičius "Balsas.lt savaitei" sakė mėginsiąs susitikti su E. Kusaite, kuriai su artimaisiais prokurorai ir teismai neleidžia matytis tam, kad ji, gink Dieve, nepakeistų savo prisipažinimo parodymų.
Rezonansinė, bet nerezonansinė
Prokuroras J.Laucius, kurio veiksmus vėliau palaimino ir teismas, neleido E.Kusaitę ginantiems advokatams daryti baudžiamosios medžiagos kopijų ir išrašų. Argumentai – bus pakenkta tyrimo sėkmei, nes byla esanti labai rezonansinė ir duomenys gali nutekėti į spaudą. Kyla klausimas – kodėl VSD ir prokurorais, kurie nebaudžiami nutekino į spaudą informaciją apie labai slaptą bylą, reikia tikėti labiau nei advokatais, kuriems taip pat uždrausta viešinti medžiagą? Terorizmu kaltinamos merginos gynėjai įsitikinę, jog draudimas daryti kopijas ir išrašus yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6-asis straipsnis, kuris įtvirtina ginamojo teisę į varžybinį (rungtynišką) procesą.
Ši byla nepriskirta prie rezonansinių generalinės prokuratūros oficialioje svetainėje www.prokuraturos.lt. Rezonansinių bylų nuoroda atnaujinta 2009 metų lapkritį. Tačiau ten nėra ne tik šios bylos. Nei vadinamoji Kauno pedofilijos byla, nei tarptautiniu skandalu pasibaigusi Gatajevų epopėja ten neminimos - galima paspėlioti kodėl.
Šie bei kiti prieštaravimai, senos ir naujos melagystės bei intrigos verstų suabejoti pareigūnų teiginiais, jeigu būtų sumedžiotas „tikras“ teroristas . Gal ir netiesa, kad prieš E.Kusaitę naudojamas fizinis smurtas, kaip teigia jos giminės, tačiau kaitaliojamos versijos, viešai išsakomas ir daug kartų prokurorų bei VSD pademonstruotas požiūris verčia abejoti ar vardan gerų darbo rezultatų ir apdovanojimų negalima paaukoti tokių smulkmenų kaip žmogaus teisės. Teisėsaugos smagračiai sukasi toliau: yra valdyba, bus ir teroristų. Kažkas galbūt gaus ordiną ir premiją bei ieškos naujos aukos.
TIK FAKTAI:
Eglė Kusaitė įtariama tuo, kad nuo 2009 metų birželio iki 2009-ųjų spalio 24-osios, veikdama kartu su Rusijos Federacijoje esančiais islamistinių teroristinių grupuočių nariais, kaip savižudė teroristė ruošėsi įvykdyti teroro aktą kažkur Rusijoj. Ji esą siekė susisprogdinti dėl visuomenės įbauginimo ir dėl religinių įsitikinimų. 2009 metų spalio 29 dieną ji sulaikyta. Teismo sprendimu merginos suėmimo terminas paskutinį kartą yra pratęstas iki liepos 26 dienos.
Lietuvos pareigūnai dabar pripažįsta, jog, esą mėgindami sutrukdyti merginos kelionę, patys kreipėsi į Rusijos ambasadą, prašydami neišduoti E. Kusaitei vizos, tačiau pastaroji vis tiek buvo išduota.
Teismo posėdyje buvo paviešinta, kad paruošiamuosius veiksmus dvidešimtmetė, VSD pareigūnų seniai prižiūrima mergina neva vykdė nuo pernai metų birželio iki spalio 24dienos, kuomet buvo sulaikyta: mokėsi daryti sprogmenis, juos detonuoti, gavo lėšų tokiems mokymams, o prieš sulaikymą gavo Rusijos Federacijos vizą ir ruošėsi vykti į Maskvą.
Europos parlamentaras Leonidas Donskis, ŽTSĮ vadovas H. Mickevičius ir Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys atviru laikšu kreipėsi į VSD vadovą Gediminą Griną, prašydami ištirti ar tardant E. Kusaitę buvo leista dalyvauti Rusijos specialiosioms tarnyboms, kurių atstovai, pasak E. Kusaitės giminaičių, naudojo smurtą. G. Grina atsakė, jog tyrimą vykdo prokuratūra, kuriam VSD pavaldus, bet paprašė, kad visus žinomus faktus dėl žmogaus teisių pažeidimų visuomenininkai pateiktų departamentui raštu.
Susijęs straipsnis:
