Rusijos prezidento nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos (RANEPA) tyrimo duomenimis, iš šių miestelių, kuriuose gyvena apie 3,4 mln. gyventojų, per pastarąjį dešimtmetį iš viso išsikėlė daugiau nei 314 tūkst. gyventojų.
Labiausiai pažeidžiamos bendruomenės yra šiauriniuose regionuose, priklausomose nuo anglies, metalurgijos ir miškininkystės, taip pat atokiose periferinėse gyvenvietėse, kurios kovoja su ribotais vietos ištekliais ir menka prieiga prie išorinių investicijų.
Tyrime ypač pabrėžiamos sunkios sąlygos Briansko, Novgorodo, Kirovo ir Krasnojarsko regionuose.
„Pramonės krizė ir nuolatinis gyventojų migravimas į didesnius miestus didina miestelių išnykimo riziką“, – įspėja tyrėjai.
Net ekonomiškai stipresniuose regionuose atokūs miestai, tokie kaip Rošalis (Maskvos sritis), Ocha (Sachalino srityje), Parchovas (Pskovo regionas), Zavolžė (Nižnij Novgorodo sritis) ir Nolinskas (Kirovo sritis), buvo įtraukti į pažeidžiamų miestų sąrašą.
Kas lemia gyventojų skaičiaus mažėjimą?
Gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia tokie veiksniai kaip darbo vietų praradimas, jaunimo migracija, pagrindinių darbdavių veiklos nutraukimas, senstanti infrastruktūra ir nepakankamos investicijos.
Teisėkūros institucijų atstovai pripažįsta, kad daugelis mažų miestelių kenčia nuo žlungančių komunalinių paslaugų, prastos transporto ir sveikatos priežiūros prieigos bei nepatikimų telekomunikacijų – tai veiksniai, kurie atgraso jaunus specialistus nuo apsigyvenimo ar grįžimo po studijų kitur.
Anot „The Moscow Times“, tokiuose miesteliuose. kuriuose gyvena mažiau nei 10 tūkst. gyventojų, vietiniai gyventojai sako, kad savivaldybių biudžetai yra pernelyg riboti, kad būtų galima remontuoti kelius, tiltus ar pastatus, todėl gyventojai patys turi taisyti infrastruktūrą iš improvizuotų medžiagų.
Rusijos valdžios nuomonė
„Gyventojų išsikraustymas tęsiasi, ypač šiaurinėse teritorijose, pavyzdžiui, Irkutsko srityje“, – sakė dienraščiui „Izvestia“ Valstybės Dūmos statybos ir būsto komiteto narys Aleksandras Jakubovskis.
„Ten, kur nėra darbo vietų ar pagrindinės infrastruktūros, sunku kalbėti apie jaunimo pritraukimą atgal“, – pabrėžė jis.
Jo kolega Vladimiras Košeliovas pritarė, pažymėdamas, kad bus labai sunku išsaugoti mažus miestelius, jei nebus gerinama gyvenimo kokybė ir nesukuriama perspektyvių ekonominių galimybių.
„Jaunesnės kartos nori konkurencingų atlyginimų, prieigos prie kultūros ir šiuolaikinio gyvenimo privalumų“, – sakė Skolkovo vadybos mokyklos federalinių programų plėtros direktorė Irina Mironova.
Ji pridūrė, kad mažėjanti anglies ir kitų žaliavų paklausa tiek vidaus, tiek užsienio rinkose taip pat smogė kasybos miestelių ateičiai.
I. Mironova sakė, kad kiekvieno mažo miestelio išgelbėjimas yra „per brangus ir neefektyvus“ ir vyriausybė turi tai pripažinti.
Rusijoje yra 1120 miestelių, iš kurių daugiau kaip 70 proc. yra klasifikuojami kaip maži arba vidutinio dydžio. Vyriausybė 2025 m. jiems remti skyrė 4 mlrd. rublių (43 mln. eurų).
Šiuo metu valdžios institucijos rengia bendruosius planus, kuriais bus vadovaujamasi investuojant ir plėtojant infrastruktūrą 106 iš šių miestelių.
Siūlomose strategijose numatyta plėtoti pramonės šakas, kurioms palankios rinkos sąlygos, skatinti priemiesčių plėtrą šalia didžiųjų miestų ir savanorišką persikėlimą į geriau susisiekiančius miesto pakraščius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
