Nors Lietuvoje dar vyrauja sporto klubų kultūra, nemažai žmonių renkasi ir kitokias sporto alternatyvas – šokius, jogą, populiarėja pilatesai.
„Labai daug metų sportavau sporto salėje ir man tai buvo visiškai įprasta rutina. Bet, žinote, pajutau, kad neturiu lankstumo, neturiu geros savijautos, kurią norėjau gauti iš sporto. Man visada buvo lengva užsiauginti raumenis, kadangi jie turi neblogą atminti po daugybės metų sporto. Tad tai atrodo gan lengva.
Bet supratau, kad sporto klubas man neatneša geros savijautos. Bent jau šiai dienai pajutau, kad man reikia grįžti į lėtesnį judesį, per jį grįžau į savo moterišką energiją. Visai kas kita yra tempimo pratimai, mobilumas, kvėpavimas. Būtent tai mane paskatino siekti tokios geros savijautos, kurios visada norėjau“, – naujienų portalui tv3.lt sako A. Turskienė.
Pokyčius pastebėjo greitai
Pakeitusi sportinius įpročius, Agnė pokyčius pastebėjo kone iškart:
„Atsirado lengvumas, lankstumas, dingo noras siekti kažkokių rezultatų. Nes kai nueini į salę, pradedi savo rutiną su treniruokliais, dirbi su tam tikromis zonomis ir sau išsikeli tam tikrus tikslus. Ant kilimėlio pradėjau jausti sportą savo malonumui.
Be jogos turiu dar kelias sporto šakas, kurias dievinu – daugelį metų jodinėju su žirgais. Tai, manau, man yra didžioji fizinė ir protinė veikla. Ji reikalauja ne tik gero pasiruošimo, bet ir didelio susitelkimo. Anksčiau jau esu sakiusi, kad turiu didelį adrenalino pojūtį, mėgstu greitį ir ant žirgo, mes tą greitą šuoliavimą vadiname galopu.“
Šiuo metu žinoma moteris teigia didelę laisvalaikio dalį praleidžianti aktyviai. Anot jos, daug pastangų reikalauja ir jodinėjimas.
„Šuoliavimas reikalauja geros pusiausvyros, prisitaikymo prie besikeičiančios žirgo dinamikos, gebėjimo gerai valdyti greitį, kryptį, ritmą. Ir būtent tokio intensyvumo metu dirba stabilizuojantys pilvo raumenys, taip pat ir nugara, dubuo. Tas irgi labai sustiprino mano koordinaciją, reakciją ir buvo didelis malonumas. Mano sportas ant kilimėlio būna rytinis.
Kol kas turiu svajonę padaryti virvutę. Dėl kūno įtampos po salės jaučiau, kad man šimtas metų iki pasiekimų su lankstumu. Jaučiu, kad jau artėju link lankstesnės savo versijos ir toks mano kūnas man labiau patinka nei tada, kai sportuoju sporto salėje.“
„Kita sporto šaka – tenisas, ten visai kita patirtis, labiau strateginis sportas. Ten reikia ir greitos reakcijos, ir sprendimų priėmimo, kiekvienas kamuoliuko atmušimas aktyvuoja visą kūną, cardio pratimai yra patys geriausi. Svarbu, kad kartu dirba ir smegenys, turi prognozuoti kelis žingsnius į priekį.
Jodinėjimas, tenisas man yra atskiros meditacijos formos, mane sutelkia į tą akimirką, kada aš sportuoju. O sporto salė man yra darbas. Noriu jausti malonumą sportuojant, tad nuo sporto salės padariau pertrauką“, – tikina ji.
Jodinėjimas – nelengva sporto šaka. Kadangi gyvūnai puikiai jaučia žmonių emocinę būklę, stresą, svarbu ant žirgo sėsti gerai, pozityviai nusiteikus.
„Kai man buvo sunkesni gyvenimo periodai, jausdavau, kad kai atsisėdu ant žirgo ir nujoju į mišką, man tai būna pati geriausia meditacija ir atgaiva. Pati aš atsijungdavau nuo problemų, įtampų. Bet tikrai yra buvę, kad žirgas labai nenoriai išjojo, kai jaučiau labai didelę įtampą. Manau, kad žirgas kartu su manimi viską jautė, turbūt jam įsijungė savisaugos instinktas“, – dalijasi Agnė.
„Tenisą ir jodinėjimą laikau daugiau savo laisvalaikiu, o ne sportu. Sporto klausimu sau esu griežta – turiu užsibrėžusi, kiek kartų per savaitę einu sportuoti. <...>
Kai pradėjau dirbti prie kompiuterio, pamačiau, kiek daug įtampos čia yra ir supratau, kad man ypatingai svarbus sportas. Toks darbas priverčia laikytis griežtos disciplinos. Nes jei mes užsisėdėsime, turėsime labai liūdnas pasekmes“, – teigia moteris.
Pakeitė mitybos įpročius
Ne paslaptis, kad norint pasiekti geresnių išvaizdos ir savijautos rezultatų, reikia ne tik aktyviai gyventi, bet ir tinkamai maitintis.
Agnė neslepia, kad jos supratimas apie mitybą kardinaliai pasikeitė perskaičius knygą „Gliukozės revoliucija“.
„Nesu mitybos specialistė, bet visada galvojau, kad sveikai maitinuosi. Tema apie gliukozę padarė didžiausią perversmą mano mityboje. Kai tau daugiau nei 30, pajutau, kad sulėtėjo medžiagų apykaita, pradėjau ieškoti įvairių pakeitimų, kad mano kūnas vėl grįžtų į laiką, kai man buvo 20-imt. Atrodo, kad anksčiau viskas buvo labai natūralu, dabar viskas sudėtinga.
Bet kai atradau gliukozės taisykles, viskas susidėliojo į savo rėmus. Išmokau, kaip veikia cukraus ratas, kuriame daugelį metų pragyvenau. Tai buvo stiprus noras saldumynams, be kurio negalėdavau išgyventi nė dienos. Pradėjau mokytis susitvardyti dėl nuolatinio užkandžiavimo“, – teigia pašnekovė.
Tik pradėjus gilintis į savo įpročius, mitybą, Agnė suprato, kad net paprasčiausios bandelės, sulčių stiklinė į kraują atneša didžiulį kiekį gliukozės, pašoka kraujo cukraus lygis.
„Organizmas į gliukozę labai natūraliai sureaguoja, išskiria insuliną. Ir po to staigaus pakilimo visada seka staigus kritimas, cukraus kiekis staigiai šauna žemyn, dažnai žemiau normos. Ir tada atsiranda mums labai pažįstamas mieguistumas, nuovargis. Šį signalą mano organizmas suprasdavo kaip ženklą vėl suvalgyti kažką saldaus. Taip ir užsisuka tas ratas“, – pasakoja ji.
„Dabar cukraus nebevartoju praktiškai išvis, nes tiesiog man jo nebereikia. Aišku, kartais suvalgau kažką saldaus, bet man nereikia laikytis kokių nors dietų. Atradau, kad man pakanka tiesiog pakeisti valgymo eiliškumą. Pirmiausia – skaidulinis maistas (daržovės ir pan.), tada baltymai, riebalai, ir tik galiausiai angliavandeniai.
Atrodo, kad tai labai paprasta maisto schema, bet kai ją pradėjau taikyti, atsirado kontrolė, pradėjau nebenorėti cukraus. Dabar taip maitinuosi daugiau nei metus ir jau turiu gerus rezultatus. Mano medžiagų apykaita pagerėjo, jaučiu, kad nebeužkandžiauju, nes tiesiog to nenoriu“
Agnė atskleidžia, kad valgo tik dukart per dieną – visada sočius pusryčius ir vakarienę.
„Matas dažnai juokauja ir stebisi, kiek aš galiu valgyti tą patį, nes visada pusryčiams valgau kiaušinius su sviestu ir daržovėmis. Beveik kasryt mano pusryčiai būna tokie patys. O paskui išalkstu tik vakare, neverčiu savęs valgyti pietų, kai jų nenoriu. Vakarienei visada pavalgau arba mėsos, arba žuvies patiekalą. Visada ta pačia seka. Nevengiu jokio maisto, tik tą darau tam tikra tvarka“, – sako Agnė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
