Atiduoti savo žinias ir jas tikslingai pateikti – sugebėtų toli gražu ne kiekvienas. Erika Vitulskienė Socialinių mokslų kolegijoje skaičiuoja jau 6-tus metus. Moteris studentams čia dėsto vadybą, o ji jungia marketingo specialybės studijas, vadybos, kūrybinių industrijų bei kitas.
Erika atvirauja, jog po vasaros tikrai jaučiasi įtemptas grafikas:
„Kadangi sūnūs keliauja į mokyklą, tai reikia pasirūpinti ir jais, tuomet grįžti prie studentų, kurie yra gerokai vyresni ir tie kriterijai labai skiriasi, todėl tas ritmas yra greitas, tad tikrai spraudžia į rėmus“.
Bakalauro darbas ir praktika
Bene svarbiausia dalis studijose – bakalauro darbas. Rašant patį didžiausią ir ilgiausią darbą visų studijų metu, norisi, jog šalia stovėtų būtent tas žmogus, kuris labiausia mielas širdžiai. Erika atvirauja, jog studentai tikrai nori, tačiau ji vis dar neapsiima tų, kurie nori pas ją rašyti bakalauro darbus:
„Jau galvoju kurį laiką, noriu, bet neapsiimu, nes žinau, kiek laiko ir jėgų tam reikia atiduoti. Daryti atmestinai yra tikrai ne mano charakteriui, tai kadangi šis dalykas atima tikrai daug laiko, todėl aš tiesiog nespėčiau, nes dar dirbu per 3 sekančius darbus. Aš protingai skaičiuoju laiką, nes jei apsiimčiau ir nespėčiau, būtų stresas ir man ir studentui“.
Natūralu ir normalu, jog žmogus visą gyvenimą mokosi, todėl net ir dėstant vyksta mokymosi procesas ne tik studentui, bet ir dėstytojui. Dėstytojas sužino ne tik tam tikrų pastebėjimų iš studentų, bet ir išmoksta naujo požiūrio į gyvenimą.
„Metai iš metų studentai keičiasi ir jie yra vis kitokie. Aš juos stebiu, tuomet rašau visą medžiagą pagal juos, visas tvarkas dėliojuosi. Iš tikrųjų studentai mane daug išmoko, ypač, moralinių vertybių.
Šių laikų studentai tikrai yra itin emocingi, labai jautrūs, jie tokia švelnesnė karta, jie nėra tokie grubūs ir pikti. Jie mane išmokė nebijoti klysti, kur mano kartai suklydimas buvo lygus rankos nukirtimui, tada buvo negalima nežinoti ir klysti, o jie visai kitokie, gyvena įkvėpdami oro. Jie ir visai kitaip galvoja apie viską ir mane tikrai tas labai žavi“, – šypsosi Erika.
Praktika – dar viena svarbi dalis, be kurios studentas negalėtų baigti studijų. Neretai studentai tiesiog neranda, kur atlikti praktikos arba jų nepriima, todėl Erika prisiminusi juokiasi, jog šiuo klausimu studentus gelbėjo jau ne kartą:
„Yra tekę gelbėti dėl praktikos, tikrai. Yra net skambinę prieš bakalauro baigimus paskutinę naktį, prašė, kad dėstytoja, gelbėkit, tai ką, keliuosi ir darau. Pati gal tokia studente nebuvau, bet aš juos suprantu. Aš nenoriu būti ta dėstytoja, ties kuria palūžta žmonės, aš esu ta, kuri gelbėja ir traukia“.
Dirbtinio intelekto (ne)nauda moksluose
Kuo toliau, tuo labiau dirbtinis intelektas užpildo didesnę dalį žmonių gyvenimuose. Ne išimtis ir studentai, kurie naudoja dirbtinį intelektą rašydami įvairius darbus ir taip sukčiaudami, jog esą juos parašo patys, tačiau toli gražu taip nėra.
Erika atvirauja, jog per tiek metų darbo jau ne kartą teko pačiupti studentus, kurie sukčiauja:
„Ateityje gal mus ir pakeis robotai, bet mūsų kūrybingumo – tikrai ne, todėl studentams liepiu būti kūrybingiems. Aš studentams visada sakau, jog su dirbtiniu intelektu jūs kasate duobę tikrai ne man, o patys sau. Man perskaityti tai, kas parašyta ne jūsų žodžiais, ne jūsų suvokimu, nėra jokio skirtumo, bet jie patys sau kiša koją“.
Dėstytojas atsidaręs darbą iš karto pastebi, jog darbas nėra atliktas žmogaus, todėl šioje vietoje galima suprasti, jog dirbtinis intelektas dar nėra pažengęs iki visiškos tobulybės.
„Visada labai skiriasi, kas rašyta žmogaus, o kas dirbtinio intelekto, juolab, kad su studentu bendrauji akis į akį, žinai, ką jis geba ir ko jis negeba, todėl iš karto pamatau, jog tai ne jo žodžiai“, – pasakoja dėstytoja.
Studentų lankomumas – svarbus klausimas
Daugumoje universitetų bei aukštųjų mokyklų lankomumas nėra privalomas, tačiau tai itin atliepia ne tik studentų spragas, bet ir dėstytojams nėra malonu ateiti ir dėstyti beveik tuščiai auditorijai. Erika džiaugiasi, jog asmeniškai pati su šia problema nesusiduria:
„Ši tema tikrai liečiama dekanatuose, bet aš tikrai negaliu skųstis. Pas mane lankomumas tikrai labai geras, studentai lanko paskaitas. Nuoširdžiai, nesu nė viename susirinkime pasiskundusi, jog pas mane paskaitose nėra studentų, bet yra, kas skundžiasi šia bėda“.
Erika – žymus žmogus, tačiau mano, jog šis faktas neturi įtakos studentų lankomumui:
„Manau, kad tai galėtų turėti įtakos tik pirmiems keliems kartams, kad pažiūrėti, kaip gi ta Vitulskienė atrodo, o toliau tiesiog nebeitų, bet taip tikrai nėra. Pastovus paskaitų lankymas yra visus metus, todėl mano žinomumas čia neturi įtakos, vadinasi, sugebu traukti kuo nors kitu“.
Greičiausia, sausa teorija studentų nesudomintų ir jie paskaitų tikrai nelankytų, bet šiuo klausimu Erika stengiasi. Moteris atvirauja, jog turi itin daug įvairių praktinių užduočių, kurios studentams tikrai įdomesnės, nei teorijos klausymas:
„Prie to pasiruošimo praktinei paskaitai praleidžiu tikrai nemažai laiko. Turime tikrai daug įvairios praktikos, visada sugalvoju ir kokių nors atvirkštinių užduočių, kad būtų kur pasukti galvą“.
Taisyklės Erikos Vitulskienės paskaitose
Erika prisimena, kiekvieną pavasarį vykstantį susirinkimą, kuomet pasibaigus semestrui, studentai kviečiami pasidalinti įžvalgomis apie dėstytojus. Ten Erikos vardas skamba dažnai:
„Labai džiaugiuosi, kad visuomet studentai atsiliepia tik geru žodžiu, esu pagerbta, išmylėta ir išbučiuota, todėl labai džiaugiuosi, tuo mūsų ryšiu“.
Draugiškas ryšys tarp dėstytojo ir studento – svarbi mokymosi proceso dalis, tačiau reikia nepamiršti, jog egzistuoja ribos, kurių ne valia peržengti.
„Turiu taisykles ir jų mes visi privalome laikytis, vien todėl, kad yra programa, tad jei mes tų taisyklių nesilaikysime, tai nieko ir neišmoksime, tai čia ribos pas mane yra griežtos, bet aišku, kad esu empatiška, ypač, jei žmogus yra dirbantis, tai aš tikrai lanksčiai į tai žiūriu“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
