Vestuvių planuotoja Lina Dabašinskaitė iš komandos „Vestuvių vėjai“ naujienų portalui tv3.lt pasakoja apie tai, kaip keičiasi vestuvės Lietuvoje – nuo biudžetų paskirstymo iki naujų sprendimų šventės koncepcijai.
Kokios vestuvių mados vyrauja šiuo metu?
Vestuvių planuotoja sako, kad vestuvių mados keičiasi ne staigiai, bet palaipsniui, atsirandant tam tikroms tendencijoms.
„Šiuo metu galėčiau pažymėti, kad dekoro mastai mažėja. Anksčiau jaunieji skirdavo ir 7-10 tūkst. eurų, dabar tokių porų vis dar yra, tačiau didžioji dalis nusimažino biudžetą iki 3-4 tūkst. eurų ir nori minimalistinio dekoro“, – sako Lina.
Anot pašnekovės, jaunieji dažnai nenori, kad aplinka būtų perkrauta gėlėmis, todėl renkasi įdomesnius sprendimus. Net ir turint didesnį biudžetą, vestuvių planuotojai stengiasi kurti įdomesnius vizualinius sprendimus, nebūtinai remiantis gėlių kiekiu.
„Gėles paliekame minimaliai ant stalų“, – priduria ji.
Pasak Linos, jaunieji vis dažniau atsisako vedėjų, nes nori, kad šventė būtų jauki, graži, orientuota į juos pačius, o programą kurtų svečiai, o ne vedėjas.
„Ypač nenori vedėjų, kurie kuria super programą ir užima eterį 90 proc. Būna prašymas, kad jeigu šventę veda vedėjas, jis būtų „minimalus“, kad pakoordinuotų šventę, pakeltų svečiams nuotaiką, bet neužimtų pilnai eterio ir nežaistų žaidimų“, – atskleidžia moteris.
Pasak vestuvių planuotojos, pernai metais buvo garsios vestuvės, kurios padiktavo tam tikras madas – jaunieji užsimanė valgyti burgerius naktį.
„Tai buvo daroma anksčiau, tiesiog dabar buvo labiau paviešinta“, – aiškina ji.
Anot moters, jaunimo vestuvėse pastebimas muzikos skonio skirtumas: jei užsisako DJ, jaunieji nori, kad jis grotų vinilines plokšteles. Jie renkasi stilingesnį, jaunatviškesnį formatą ir laisvesnį šventės pobūdį.
„Dažniausiai, jeigu visi svečiai yra iš Lietuvos, jaunieji nori miesto vestuvių, be nakvynių, be ilgų vakarėlių, bet labiau trumpesnių“, – sako ji.
Vestuvių kainos – išaugusios
Kalbant apie vestuvių biudžetus ir kainas, pasak moters, jos kiekvienais metais nuolat auga. Kai imamas bendras vestuvių biudžetas, beveik kiekviena išlaidų eilutė paauga – vienur šimtu, kitur dviem šimtais, o kartais net ir penkiais šimtais eurų.
„Bendra sąmata išauga. Pavyzdžiui, jeigu jaunieji prieš porą metų darė šventę ir norėjo išleisti 30 tūkst., galėjo pasidaryti tam tikro lygio vestuves. Dabar, jeigu jie planuoja tokį pat biudžetą, net grupei nelabai lieka pinigų“, – sako ji.
Anot specialistės, suma gali atrodyti didelė, bet kai suskaido visas išlaidas – makiažus, šukuosenas, sukneles, kostiumus – tampa aišku, kad kainos kiekvienais metais kyla. Tai, ką buvo galima sukurti už 30 tūkst. eurų prieš porą metų, dabar atrodo visai kitaip.
„Videografai taip pat yra ta eilutė, kurios dažniausiai atsisako jaunieji. Nėra taip, kad neįmanomos vestuvės be videografo, bet sakyčiau, kad tendencija yra atsisakyti šios paslaugos. Tai viena pirmųjų eilučių, kurią „nukerpa“, jei reikia taupyti biudžetą“, – atskleidžia pašnekovė.
Lina taip pat sako, kad vestuvėse didžiausios išlaidos priklauso nuo jaunųjų prioritetų.
„Visuomet klausiame jaunųjų, kas jiems svarbiausia, nes vieniems svarbi visa vizualioji dalis ir jie sako: „Dedame 10 tūkst. ir daugiau.“ Kiti daugiausiai orientuojasi į gerą maistą – tai irgi atsikanda nemažai pinigėlių“, – pabrėžia ji.
Pasak jos, eidamas į vestuves svečias turėtų nutuokti, kokio lygio šventė vyksta, ir pagal tai įvertinti jaunųjų patirtas tiesiogines išlaidas.
„Jeigu vienos dienos vestuvės vyksta paprastesnėje kavinėje – viena suma, bet jeigu šventė su nakvyne, prabangioje viloje – jau reikėtų atsižvelgti į tai ir įdėti [į voką] daugiau pinigėlių“, – sako ji.
Vis tik, Linos teigimu, svarbu suprasti, kad jaunieji niekada nekviečia svečių dėl to, kad gautų kažkokią konkrečią sumą į vokelį – todėl kiek kas gali, tiek ir turėtų dovanoti.
Siunčia patarimą būsimiems jaunavedžiams
Anot pašnekovės, svarbiausia vestuvių planavimo metu – išlikti savimi ir kurti šventę pagal savo galimybes, o ne pagal tai, kaip atrodo kitų šventės ar kas populiaru socialiniuose tinkluose.
„Patarčiau daryti tokią šventę, kokią galite sau leisti. Neverta išpūsti biudžeto ten, kur nebūtina. Kiekvieni jaunieji turi savo prioritetus – svarbu juos išsigryninti ir laikytis jų, o ne bandyti viską daryti „kaip pas visus“, – sako L. Dabašinskaitė.
Ji taip pat pabrėžia, kad net ir turint nedidelį biudžetą svarbiausia – jauki atmosfera, tikros emocijos ir tai, kad jaunieji galėtų jaustis ramūs ir mėgautis savo diena.
„Labai rekomenduočiau turėti koordinatorių. Kai mes apsiimame koordinuoti šventę, jaunieji visada turi mus šalia. Esame jų pagalbininkai viso renginio metu – kaip „backas“, kuriuo gali pasikliauti.
Tokiu būdu jie gali būti ramūs, nes žino, kad viskas bus sustyguota, o visi kilę klausimai bus greitai išspręsti“, – teigia ji.
Pasak Linos, būtent šventės koordinavimas dažnai lemia, ar jaunieji galės atsipalaiduoti ir mėgautis savo ypatinga diena, ar turės rūpintis planu ir nenumatytais klausimais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
