Naujienų portalas tv3.lt prabėgus metams laiko susisiekė su Ieva Kotryna ir ši papasakojo, kaip laikosi dabar. Jauna moteris sakė, kad gyvenimas po mokyklos – visai kitoks negu anksčiau.
Gyvenime turi daugiau laisvo laiko
Susisiekus su Ieva Kotryna, ji atskleidė, kad sulaukusi žinutės nustebo. Pasak jos, prabėgus metams laiko nuo šimtukų gavimo, ji apie juos susimąsto gana retai.
Ji atvirai pasakojo, kad prasidėjus studijoms, naujam gyvenimo etapui, šimtukai jau pasiliko praeityje.
„Iš tikrųjų, tie šimtukai, kadangi buvo gauti prieš metus, tai nebe tokie jau aktualūs. Žinoma, kai dabar atsirado nauja sistema, daugiau kalbų apie mokinius iš VBE surinkusius šimtukus, tai galbūt dažniau susimąstau, tačiau šiaip kasdienybėje jie man ne tokie svarbūs“, – dalijosi ji.
Dabar jau metus laiko studentės statusą turinti Ieva Kotryna, taip pat einanti universiteto studentų atstovybės narės pareigas, pasakojo, kad šiemet sėkmingai pabaigė Kauno technologijų universiteto pramoninio dizaino inžinerijos pirmąjį kursą.
Pasiteiravus jos, ar ją nustebino mokyklos mokymo sistemos ir universiteto mokymo sistemos skirtumai, ji prisipažino, kad viskas iš tiesų yra kitaip nei anksčiau.
„Iš tiesų, labai keista po mokyklos, nes atsirado žymiai daugiau laisvo laiko. Apskritai, daugiau darau to, kas patinka.
O kol kas mokslai patinka ar nepatinka, atsakyti sunku, nes pirmame kurse buvo dėstomi daugiau baziniai dalykai. Dabar po truputį jau įsivažiuoju į savo sritį, manau, kad viskas pakankamai neblogai ir savo sprendimo nesigailiu“, – paaiškino pašnekovė.
Sudėtingiausia – išsirinkti norimą studijuoti sritį
Nors šiuo metu Ieva Kotryna sėkmingai mokosi universitete ir tikina, kad sprendimu yra patenkinta, vis tik ji prisipažino, kad dvejonių buvo.
Anot jos, su tuo gali susidurti tie žmonės, kuriems mokykloje sekėsi visi dalykai, mat tuomet kyla klausimų, prie kurios srities labiau traukia širdis.
„Pasakyti, kad nebuvo dvejonių renkantis studijas, negaliu. Kai sekasi visi dalykai, tuomet viskas šiek tiek susimaišo, nes nežinai, ar vertėtų daugiau galvoti apie tai, ko iš tikrųjų nori, ar apie tai, kas galbūt atneštų didesnes galimybes ateityje.
O kalbant apie tai, ką būčiau rinkusis vietoje šitų studijų, pasakyti sunku. Vieni variantai siūlė tikslumą, galimai didesnes galimybes ateityje, kiti galbūt būtų labiau patenkinę smalsumą, būtų suteikę daugiau laisvo laiko“, – šyptelėjo Ieva Kotryna.
Pasiteiravus pašnekovės, ar vis tik turėjo veiksmų planą, ką būtų dariusi, jeigu studijos nebūtų patikę, ji dalijosi, kad taip. Vis tik, anot jos, inžinerijos sritis būtų vis tiek išlikusi jos pirminiu pasirinkimu:
„Visgi, kai stojau, nusprendžiau, kad net jeigu šis dalykas man nepatiks, vis tiek būčiau pasirinkusi kažką, kas susiję su inžinerija.“
Įžvelgė neteisybę šių metų vertinime
Penkis šimtukus surinkusios Ievos pasiteiravus, kokių minčių ji turi apie šių metų abiturientų pasiekimus, ji pasakojo, kad tokį įvertinimą gauti – visuomet malonu.
Vis tik, nepaisant to, ji taip pat įžvelgė tam tikrą neteisybę vertinimo sistemoje. Pasak jos, papildomų balų skyrimas visiems abiturientams galėjo šiek tiek nuvertinti tuos, kurie šimtukus būtų gavę net ir nepridedant papildomų balų.
„Kalbant apie šių metų šimtukininkus, manau, kad visiems smagu ir džiugu pasidžiaugti gerais rezultatais. Vis tik nežinau, kiek sistema iš tikrųjų yra gera tiems, kurie yra gabūs, kurie gerai mokėsi, kurie galėjo pasiekti rezultatus ir be papildomų balų“, – susirūpinimą rodė ji.
O paklausta apie tai, kaip bendrai ji vertina mokymosi programų pokyčius, ji pasakojo, kad jie buvo reikalingi. Vis tik tuo pačiu pašnekovė čia įžvelgė vieną problemą – su tokiais kardinaliais pokyčiais buvo pernelyg paskubėta:
„Manau, kad gerai, jog sistema buvo keičiama, ji eina į gerąją pusę, tačiau viskas buvo padaryta pernelyg greitai taip viską kardinaliai keičiant.
Tie, kurie buvo dabartiniai vienuoliktokai ir dvyliktokai, jie tikrai nespėjo prisitaikyti prie sistemos, o mokytojai taip pat nespėjo prie jos prisitaikyti, tad manau, kad gerai, jog sistema keičiasi, bet tai turėtų vykti ne taip greitai“, – paaiškino ji.
Egzaminams pradėjo ruoštis likus 10 dienų
Prieš metus naujienų portalas tv3.lt rašė, kad Ieva Kotryna norėjo pasiekti kuo geresnių rezultatų, tačiau tikrai nesitikėjo, kad gaus visus šimtukus. Egzaminams ji ruošėsi, tačiau ypatingo mokymosi būdo neturėjo – tiesiog stengėsi nepalikti jokių spragų.
„Visada prieš atsiskaitymus stengiausi ne iškalti, o suprasti medžiagą, nepalikti spragų, nes tolimesnėse temose dažnai susiduri su tuo, kas jau buvo praeita, todėl reikia stengtis suprasti“, – apie tai, kaip pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų pasakojo mergina.
Ruoštis egzaminams intensyviau mergina pradėjo likus vos 10 dienų iki egzaminų pradžios, o iki tol kartais išspręsdavo praėjusių metų egzaminus. Iš viso Ieva Kotryna laikė lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, fizikos bei geografijos egzaminus.
Lengviausias egzaminas Ievai buvo matematikos, nes šis dalykas mokykloje jai visada labai gerai sekdavosi.
„Pats egzaminas, palyginus su buvusiais metais, man pasirodė lengvesnis. O sunkiausias psichologiškai buvo lietuvių kalbos. Jis buvo pirmasis egzaminas ir buvo labai sunku suprasti, ar tikrai viską gerai atsakiau, sunku įvertinti savo darbą. Tai labai subjektyvus dalykas“, – buvo įsitikinusi buvusi abiturientė.
Pirmiausia Ieva Kotryna sužinojo matematikos egzamino balą, kuris merginos nenustebino, mat pasiekti aukščiausią balą iš šio dalyko ji tikėjosi, o lietuvių kalbos balas merginą nustebino labai, kaip ir likusių dalykai balai. Mergina jautėsi kaip sapne, labai džiaugėsi savo pasiekimais, o taip pat ja labai didžiavosi ir tėvai bei draugai.
Tėvai ją labai palaikė visus metus mokykloje. Mokytis jie skatino, tačiau niekuomet nevertė to daryti.
„Neatsimenu tokių atvejų, kai tėvai būtų vertę mane mokytis. Priešingai, jie kaip tik skatindavo nesėdėti vien prie knygų, o nuveikti kažką linksmo, skirti laiko ir sau.
Taip pat jie stengdavosi ir neapkrauti manęs namų ruošos darbais, nes suprasdavo, kad ir taip patiriu daug streso, todėl mane palaikydavo, o ne apsunkindavo dar labiau. Aš pati turiu tokį charakterį, galbūt net perfekcionizmą, nes man nesinori palikti kažko neišmokto“, – tąkart šyptelėjo mergina.
„Mokyklose yra per didelis krūvis“
Anksčiau paklausta apie tai, koks indėlis buvo iš mokytojų pusės ir koks iš jos pačios, Ieva Kotryna atsakė, jog daug informacijos sužinodavo mokykloje, tačiau ji yra toks žmogus, kuriam sunku susikoncentruoti ir sutelkti visą savo dėmesį klasėje, todėl reikėjo nemažai pasimokyti ir savarankiškai namuose.
O kaip jai pavyko suderinti socialinį gyvenimą su mokslais, jei grįžusi namo skirdavo dėmesį mokymuisi? Ieva Kotryna tikino, jog visada stengėsi pasilikti laiko sau, bendrauti su draugais ir neužsidaryti kambaryje su knygomis, išeiti, pabūti su savimi, nusiraminti, nes sėdėti visą laiką prie mokslų yra psichologiškai sunku.
Kadangi mokykla jau baigta, Ieva Kotryna turėjo ir pastebėjimų dėl švietimo sistemos. Jos manymu, pamokų metu turėtų būti daugiau praktikos, nes šiuo metu yra vien teorija. Taip pat yra skiriamas per didelis dėmesys pažymiams. Net tėvai vaikus vertina pagal tai, kokius pažymius jie gauna.
„Mokyklose yra per didelis krūvis. 9–10 klasėje man reikėjo mokytis tokius dalykus, kurių žinojau, kad man ateityje neprireiks, pavyzdžiui, biologija. Tai man buvo kančia. Taip pat trūksta ir paskatinimų, motyvacijos vaikams, kad jie norėtų kažko siekti“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovė.
Ieva Kotryna taip pat turėjo ir patarimų tiems, kurių egzaminai dar tik laukia ateityje:
„Mano patarimas yra per daug nesureikšminti egzaminų ir neleisti, kas stresas užvaldytų. Tai nėra taip baisu, kaip gali pasirodyti ar kaip sako mokytojai. Svarbiausia tai, kaip tu pats jautiesi ir neperžengti savo ribų.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
