Be viso to, vyresnių žmonių organizacijos perspėja, kad kaupimas II pensijų pakopoje esą yra nuostolingas – iš to lobsta tik fondų administratoriai. Tad, jei ši „piramidė“ sugrius, gyventojai liks be pinigų ir niekas už tai nebus atsakingas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad, pagal Seimo ir prezidento patvirtintas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, žmonės nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos galės atsiimti savo įmokėtus pinigus.
Likę pinigai („Sodros“ ir valstybės biudžeto dalis) virs apskaitos vienetais, dėl kurių šiek tiek padidės senatvės pensija. Taip pat nebeliks automatinio įtraukimo į kaupimą, kuris buvo vykdomas kas 3 metus.
Pavėlavę atsiimti pinigus per minėtą laikotarpį tą galės padaryti tik su tam tikromis išimtimis. Pvz., atsiimti tik 25 proc. sukauptų lėšų nuskaitant 3 proc. atsiėmimo mokestį; netekus 70–100 proc. dalyvumo; susirgus sunkia liga; ir pan.
Pensijų pokyčius vertina dvejopai
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius pažymėjo, kad įtraukimas į II pakopos kaupimą buvo vykdomas pagal nutylėjimą, atimant iš žmogaus laisvą valią ir apsisprendimo teisę.
Tad, anot jo, pagaliau sulaukėme gal šiek tiek ir iškreiptos, bet vis dėlto galimybės išeiti iš šito fondo ir atsiimti dalį pinigų.
„Aišku, yra ten apribojimai visokie numatyti, pvz., toks lyg baudimas – 3 proc. nuskaičiuos už tai, kad išdrįsai atsiimti pinigus. Nors tai – ne komercinės struktūros reikalas, kodėl tu nori atsiimti, kiek tu nori atsiimti.
Bet mes turime pateikti savo motyvus ar net medicinines pažymas, o ligos istorija juk yra medicininė paslaptis. Kodėl apie ją turi žinoti kažkokia komercinė struktūra?“ – pensijų reformą kritikavo K. Makaravičius.
Jo teigimu, šie pokyčiai džiugina, tačiau kai kurios sąlygos stebina. Pvz., tai, kad pinigus bus galima atsiimti tik per tam tikrą laikotarpį, nors tai yra asmeninė žmonių nuosavybė:
„Ji yra šventa ir neliečiama. Bet šiuo atveju, ko gero, lobistai išsikovojo, kad visus savo asmeninės nuosavybės klausimus mes turime derinti su jais.“
Pašnekovas negalėjo tiksliai įvardyti, ar didesnė dalis pagyvenusių žmonių ketina trauktis iš kaupimo, ar jame pasilikti. Tačiau įvardijo, kad vieni ruošiasi atsiimti pinigus ir jau yra nusimatę, kur investuoti.
Kiti žada atsiimtais pinigais patenkinti būtiniausius savo poreikius, dar kiti – išpildyti svajones. O likę yra pasimetę ir išvis nežino, ką daryti.
Dėl II pakopos sumažėjo pensijos?
Nacionalinės Bočių bendrijų asociacijos pirmininkė Vilija Tūrienė neslėpė, kad vyresnioji karta dėl II pensijų pakopos yra nusiteikusi labai kritiškai jau nuo pat pradžių.
„Kadangi dėl II pensijų pakopos fondų veiklos vos nebankrutavo „Sodra“. Jie jau taip atvirai šaipėsi, sakė, kad visi, kurie „įsisodrinę“, nuskęs. Čia buvo Laisvosios rinkos instituto tokia nuomonė.
Jie jau trynė rankas, nes II pakopa iš mūsų „Sodros“ pensijų rezervų išpumpavo apie 3 mlrd. eurų. Dėl to „Sodra“ pateko į skolą ir vos per plauką buvo išgelbėta Seimo nutarimu. Bet dėl II pakopos fondų veiklos labai sumažėjo mūsų pensijos“, – kalbėjo V. Tūrienė.
Bočių bendrijų nuomone, pasitraukimas iš kaupimo yra geras dalykas vien dėl to, kad anuitetas II pakopoje yra labai nežymus, o „Sodros“ pensija yra kasmet indeksuojama po 9–12 proc.
„Tai pagalvokite, koks yra didelis skirtumas vien šitų pensijų valdyme. Pritariame, kad tie fondai greičiau užsidarytų – tada „Sodros“ pensijos žymiai išaugtų visiems.
Ji jau dabar būtų buvusi didesnė, jei atskaitymai būtų ėję į „Sodros“ iždą“, – komentavo asociacijos atstovė.
II pensijų pakopą lygina su populiaria apgaulės schema
Pasak V. Tūrienės, II pakopos fondai neduoda jokių garantijų, jų investicijos yra nuostolingos, o kaupiami pinigai – neindeksuojami.
„Tad ta patraukli idėja praturtinti pensininkus nepasitvirtino. Kol kas turtėja tik patys fondai – administratoriai gauna milijonus savo atlyginimams, o investicijos eina žemyn. Bet jiems tai – nelabai svarbu, nes jokios garantijos jie ir nedavė.
Kai kurių žmonių, kurie įsigilino, nuomone, tai yra rafinuota finansinės piramidė atmaina. Todėl ne veltui ji buvo uždrausta kitose šalyse“, – atkreipė dėmesį asociacijos pirmininkė.
Finansinė piramidė, paprastai kalbant, yra apgaulinga schema, kurioje žmonės yra pritraukiami investuoti pinigus, žadant didelį pelną, kuris realiai yra mokamas iš naujai pritrauktų žmonių pinigų.
Kai naujų žmonių neateina, piramidė „griūna“ ir dauguma savo pinigus praranda – juos pasilieka organizatoriai.
K. Makaravičius sutiko, kad II pensijų pakopos fondai neneša jokios atsakomybės ir net nežinia, ar gyventojų pinigai juose yra apdrausti:
„Tikėtina, kad tos sukauptos lėšos yra visai nedraustos. Ir gali būti, kad po tam tikro laiko II pakopos fondo atstovai gūžtelės pečiais ir sakys: „na, atleiskit, nesigavo, jūsų pinigų neliko“ ir viskas. Ir jokios atsakomybės jie neneš.“
Nuostolingus fondus išlaikome mes visi
Pasak K. Makaravičiaus, tai, kad pasitraukus iš kaupimo „Sodros“ ir valstybės biudžeto pinigai grįš ne gyventojams, o virs apskaitos taškais, yra geriau negu nieko, tačiau vis vien neteisinga.
Jis nurodė, kad kaupimas II pakopoje buvo peršamas visų pirma per nutylėjimą – žmonės buvo įtraukiami patys to nežinodami, per prievartą.
Visų antra, paskata ten kaupti buvo ir iš valstybės biudžeto mokama dalis. Taigi, jei II pakopa buvo taip peršama, o valstybė nutarė prisidėti, kodėl norint pasitraukti šie pinigai yra atimami?
„Mums labai daug abejonių kelia tas valstybės prisidėjimas prie privačios II pakopos fondų.
Mes ir kitos vyresnio amžiaus žmonių interesus atstovaujančios organizacijos tikimės, kad gal vis dėlto pasieksime tai, kad tas valstybės prisidėjimas būtų skirtas I pakopai (t. y. „Sodrai“), kur yra aiški fondų atsakomybė, ne taip, kaip II pakopos fonduose“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.
V. Tūrienė antrino, kad niekas – nei pensininkai, nei visi kiti piliečiai – neturėtų mokėti II pakopos fondams, kaip yra dabar.
„Nors mes kaupime nedalyvaujame, bet visi netiesiogiai mokame per pridėtinės vertės ir kitus mokesčius.
Be šių 1,5 proc. valstybės įmokų, kurios iki šiol sudarydavo 300 mln. eurų per metus, II pakopos fondai, kaip jie patys sakė, net negalėtų egzistuoti“, – paminėjo Bočių bendrijų atstovė.
O tai reiškia, kad jų investicijos pelno neneša – fondai maitinasi iš visų mokesčių mokėtojų pinigų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
