Kol kas visas dėmesys buvo sutelktas į apsaugą nuo orlaivių ir raketų, tačiau to nepakanka mažiems, pigiems dronams numušinėti.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Politikai nuo pat įstojimo į NATO Lietuvos žmonėms aiškino, kad mūsų oro erdvė saugi – mus saugo sąjungininkai su naikintuvais.
Tačiau tai nėra visiška tiesa. Neaišku, ar jie galėtų numušti pavojų mums keliantį objektą, kitą lėktuvą ar raketą, o su bepiločiais orlaiviais dar sudėtingiau. Dronui nuo Lietuvos sienos iki sostinės Vilniaus – vos keliolika minučių. Per tiek laiko naikintuvai nespėtų jo susekti. Todėl būtina bepiločius pamatyti iš anksto, kai jie dar svetimoje oro erdvėje.
Prieš 9 metus prasidėjo ilgo nuotolio radarų statybos. Radarai pastatyti, veikia ir stebi oro erdvę. Lietuva turi ir vidutinio nuotolio mobilius radarus. Tačiau tiek vidutinio, tiek ir ilgo nuotolio radarai turi savo akląsias zonas, kai orlaivis skrenda keliasdešimties, ar kelių šimtų metrų aukštyje.
Turime ir trumpo nuotolio radarų, bet jie naudojami su oro gynybos sistemomis. Kitaip tariant, jie stovi toli nuo pasienio. Pirmadienį kariuomenės vadas leido suprasti, kad kai kurios sistemos bus perdislokuotos.
„Šiai dienai yra planas dislokuoti papildomus oro gynybos pajėgumus arčiau sienos“, – teigė Raimundas Vaikšnoras.
Prieš porą metų lietuviai aukojo pinigus akcijoje „Radarom“ – Ukrainai pirko radarus. Bet panašu, kad panašios akcijos reikėjo ir mūsų kariams. Dabartinė ministerijos vadovybė žada, kad radarus nupirks, tačiau kada tai bus padaryta – nesako.
Tačiau pastebėjus ir susekus orlaivį, kyla kitas klausimas – ką su juo daryti.
Pasieniečių, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų ir kariškių naudojamos antidroninės sistemos karinių bepiločių nepaveikia. Tad pasieniečiai ir VSAT pareigūnai gali nebent šaudyti.
„Specialiųjų priemonių jų naikinimui, kinetiniam naikinimui, apart šturmo karabinų, kurie šiai dienai naudojami mūsų tarnyboje, mes neturime“, – pripažino pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Kariuomenė turi artimo nuotolio sistemas, bet jų šūvio nuotolis iki 10 kilometrų. Šiais, arba kitais metais mūsų pajėgoms bus pristatytos ir ant visureigių sumontuotos sistemos MSHORAD, jos taip pat trumpo nuotolio.
Turime ir vieną vidutinio nuotolio NASAMS bateriją, užsakytos dar dvi. Dabar turima dengia Zoknių oro uostą ir apylinkes, o kur atsidurs kitos, dar neaišku, nors anksčiau politikai kalbėjo, kad jos galėtų būti dislokuotos šalia didmiesčių, taip apsaugant ir jų oro erdvę.
Vis tik NASAMS viena raketa kainuoja apie milijoną eurų, o trumpo nuotolio – dešimtis ar šimtus tūkstančių. Leisti jas į santykinai pigų bepilotį – brangus malonumas. Pigiau būtų šaudyti su zenitiniais pabūklais. Mūsų pajėgos turėjo tokius zenitinius pabūklus, skirtus oro taikiniams naikinti. Tačiau juos 2023-aisiais perdavė ukrainiečiams.
Ukrainiečiai turi savus būdus, kaip numušinėti bepiločius. Juos naikina kitais, mažesniais ir pigesniais dronais. Nors taip pat kulkosvaidžiais šaudo ir nuo žemės.
Sukurti ir nauji dronų perėmėjai, kurie nuo žemės atakuoja skrendantį bepilotį ir jį sunaikina. Bet tokių priemonių mūsų kariai dar neturi.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:




























































































































































































































































Dalbajjobai