Savo žiniomis apie šiuo metu Lietuvoje augančius nuodingus grybus sutiko pasidalinti gamtininkas Deividas Makavičius. Jis pasakojo, kad tokių rūšių mūsų šalyje – ne viena.
„Iš esmės, žmogui gali būti nuodingi visi grybai, o ypač jeigu jie jau yra pradėję gesti. Vis tik jeigu mes kalbame apie nuodinguosius grybus, tai Lietuvoje mirtinai nuodingų grybų yra keletas rūšių. Kitos savyje turi toksinų, yra priskiriamos sąlyginai nuodingoms“, – aiškino jis.
Nuodingoji žalsvoji musmirė
Pirmiausia, pašnekovas aptarė visiems gerai žinomas ir girdėtas musmires. Tiesa, pasak jo, dažniausiai nuodinga musmirė įsivaizduojama su baltu koteliu, raudona kepurėle ir taškeliais, tačiau nuodingų rūšių yra kur kas daugiau.
Anot jo, ši musmirės rūšis nėra priskiriama mirtinai nuodingoms, tačiau žalsvoji musmirė tikrai patenka į nuodingų grybų sąrašą.
„Šiuo metu auga ir augs iki rudens ko gero pati pavojingiausia grybų rūšis – žalsvoji musmirė. Dažniausiai apsinuodijimų būna su šia rūšimi.
Kodėl? Nes mes musmires įsivaizduojame kitaip, o šios musmirės, nors taip pat turi „sijonėlį“ ant koto, taškuotą kepurę, tačiau pas kai kurias iš jų taškeliai silpnai laikosi ir keletą kartų palijus nusiplauna.
„Sijonėlis“ taip pat silpnai laikosi ir atrodo, kad tai tik žalsvas grybas, panašus į šiuo metu augančias ūmėdes“, – aiškino jis.
Gamtininkas pagrindine problema įvardijo žalsvosios musmirės panašumą į ūmėdę. Pasak jo, grybautojai tikrai gali šiuos grybus supainioti.
Jis pasakojo, kad netgi pačiam yra tekę susidurti su situacija, kai vienoje vietoje augo tiek ūmėdės, tiek žalsvosios musmirės.
„Aš pats esu aptikęs, kad šalia augo žalsvosios musmirės ir žalsvos spalvos ūmėdės. Per klaidą galima įsidėti į krepšį tiek tų, tiek tų.
Tarkime, grybautojai ūmėdes pažįsta, bet dėl regėjimo sutrikimo, neatidumo įsideda į krepšį. O šių musmirių skonis nėra atgrasantis, nesakytum, kad kartu ir bjauru, tad tuo yra labai pavojinga, nes suvalgius vos 50 gramų gali baigtis liūdnai“, – įspėjo jis.
Kitos nuodingos musmirės
Taip pat D. Makavičius aptarė kitas nuodingas musmirių rūšis. Jis pasakojo, kad visas jas svarbu atpažinti, antraip pasekmės gali būti liūdnos.
„Kita musmirė yra smailiakepurė musmirė. Ji nuodinga, baltos spalvos, ją galima sumaišyti su pievagrybiais.
Taip pat jau nuo liepos mėnesio auga margoji musmirė. Jos kepurėlė yra be taškelių, tačiau odos atplaišėlės gerai matosi.
Ji turi musmirišką išvaizdą, tačiau ją dažnai sumaišo su valgomomis musmirių rūšimis. Tad ji irgi mirtinai nuodinga“, – įspėjo pašnekovas.
Pasak jo, taip pat yra dar dvi musmirių rūšys, kurių vertėtų pasisaugoti. Viena iš jų – gerai pažįstama raudonoji musmirė, kuri anksčiau būdavo supirkinėjama.
D. Makavičius aiškino, kad nors šis grybas mažiau nuodingas už kitus, tačiau jo vis vien reiktų pasisaugoti, nes galimas apsinuodijimas.
„Taip pat šiuo metu auga bevainikės musmirės, bet jos nėra tiek nuodingos, kiek nevalgomos. Yra tokių grybų, kurie nevalgomi, aitrūs, kartūs ir gali sugadinti kitus grybus“, – pasakojo jis.
Nuodingosios plaušabudės ir kelmabudės
D. Makavičius aiškino, kad Lietuvoje gausu ne tik nuodingų musmirių, tačiau ir kitų rūšių grybų. Jis savo perspėjimą taip pat siuntė dėl patujaro plaušabudės.
Anot jo, šis grybas – mirtinai nuodingas, dėl to pamačius jį miške vertėtų šiukštu nedėti į krepšį ir jų nevalgyti.
„Šie grybai turi daugiau nuodingų medžiagų nei kai kurios musmirės. Jie ima augti pavasarį, kaip ir avižėlės, augimas tęsiasi per vasarą ir rudenį.
Jos panašios į ūmėdes ir pievagrybius. Vis tik įdėmiau pažiūrėjus atskirti galima, jų kotai būna su sustorėjimu prie žemės.
Tiesiog reikėtų neskubėti aptikus keliolika ar keliasdešimt tokių grybų pjauti ir iškart mesti į krepšį. Iškart reiktų detaliau pasižiūrėti, nes tarp jų gali pasitaikyti nuodingų rūšių“, – aiškino pašnekovas.
Kita nuodinga plaušabudė, kurią įvardijo specialistas, buvo stačioji plaušabudė. Pasak jo, šio grybo taip pat reiktų vengti.
Galiausiai jis paminėjo nuodingąją puokštinę kelmabudę. Anot jo, šį grybą taip pat miške vertėtų aplenkti.
„Siūlyčiau žmonėms, kurie eina dabar grybauti, pasidomėti tomis rūšimis, kad jos būtų aiškesnės, kad būtų galima atpažinti ir žinoti augimo vietas.
Jeigu grybaujame pušyne, bus nuodingos vienos grybų rūšys, jeigu lapuočių miške – kitokios, mišriame miške – visokių gali būti“, – patarė jis.
Kaip atpažinti nuodingus grybus?
Pasiteiravus gamtininko, kaip miške neapsigauti ir atpažinti šiuos nuodingus grybus, jis patarė būti atidžiais.
Pašnekovas taip pat pridėjo, kad vertėtų visus surinktus grybus parsinešus namo panagrinėti ir tuomet nuspręsti, ar jie tinkami valgymui.
„Jeigu abejojate, valgomas ar nevalgomas vaisiakūnis, tai tikrai verta parsinešti jį namo ir detaliau išnagrinėti.
Tada reikia pasidaryti skersinį pjūvį, žiūrėti, ar grybas keičia spalvą, koks kvapas. Galima taip pabandyti susipažinti artimiau su požymiais, o ne bandyti nuspręsti, valgyti grybą ar ne, kai esate miške kandamas uodų“, – aiškino jis.
O paklaustas, kaip elgtis, jeigu įtariama, kad buvo suvalgyta nuodingo grybo, D. Makavičius pasidalijo savo patarimu su skaitytojais:
„Apsinuodijimui pakanka nedaug grybų, kad pasijustume blogai, o kuo daugiau suvalgysime, tuo ilgesnė bus detoksikacija.
Žalsvoji musmirė pavojinga tuo, kad požymiai pasireiškia vėlai, gydymas nebepadeda. Kitus suvalgai, supykina ir išsivalo organizmas, reikia gerti daug skysčių.
Jeigu įtariama, kad po grybų valgymo jaučiamasi prastai, reiktų kreiptis į medikus ir paaiškinti, kad gali būti nuo grybų.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
