Paulius Grinkevičius

 Lietuvoje vykdant svarbius energetikos projektus politikai vadovaujasi pernelyg dideliu optimizmu, nesiremia matematiniais skaičiavimais, o tai trukdo Lietuvoje suformuoti ekonomiškai pagrįstą energetikos strategiją, mano ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Politikų optimizmą, kalbant apie energetinius projektus, jis įvardina kaip vieną didžiausių problemų ir lygina jį su erkės sindromu – svarbu įsisiurbti, o kaip bus vėliau – žiūrėsime.

 Didelis, raiškus ekranas, stulbinanti garso ir vaizdo kokybė ir keturių branduolių galingumo 1,7 Gz procesorius – tik kelios naujojo HTC „One“ telefono charakteristikos, kurį tiek dėl dydžio, tiek dėl techninių parametrų nesuklystume pavadinę milžinu. Tiesa, po tokį milžiną šiemet pristatys kone kiekvienas išmaniųjų telefonų gamintojas, tad norintiems išsirinkti geriausią modelį nebus lengva.

Sunku tikėtis, kad Lietuvos ekonomika šiemet grįš bent prie panašių tempų, kokius demonstravo 2006–2007 metais, tačiau kai kurie pokyčiai euro zonoje gali turėti itin teigiamų pasekmių mūsų šaliai šiemet, mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak ekonomisto, vieną reikšmingiausių poveikių Lietuvos ekonomikai turės vartotojų lūkesčiai, kuriems teigiamos įtakos gali turėti MMA padidinimas. „Lūkesčiai susiję su valdžios institucijų retorika.

Mažos indėlių palūkanos bankuose gyventojus ir investuotojus verčia ieškoti alternatyvų, todėl vis daugiau žmonių susirengia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), tarp jų ir emigrantai, ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) surengtoje konferencijoje sakė „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. „Aktyvumas pernai, lyginant su ankstesniais metais, buvo pastebimas visuose NT sektoriuose.

Naftos, durpių ir kitų naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje užsiimančios užsienio kapitalo įmonės, sumokėjusios santykinai nedidelį mokestį, turtą išsiveža iš Lietuvos ir parduoda. Žaliųjų atstovai skaičiuoja, kad dėl to kasmet prarandame šimtus milijonų litų, o įmonės atkerta: mokesčiai Lietuvoje ir taip per dideli. Anot Seimo nario ir Žaliosios politikos mokslų instituto vadovo Lino Balsio, per penkerius metus iš Lietuvos buvo išsiurbta 3,8 mln. barelių naftos.

Nukerti vieną galvą, o vietoje jos išauga dvi – Hidros metafora puikiai tinka apibūdinti kovą su interneto piratais, kurie net ir teismų priremti prie sienos neskuba sudėti ginklų ir randa naujų būdų, kaip verstis piratine veikla. Buvęs bylų dalijimo svetainės „Linkomanija.net“ administratorius Kęstas Ermanas apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, pagal kurį „Linkomanija“ bendrovei „Microsoft“ turi sumokėti 130 tūkst. litų ir uždaryti svetainę.

Laisvės gynėjų dieną per neapdairumą suplanuota akcija „Tarybinei“ dešrai sukėlė pirkėjų pasipiktinimą – socialiniuose tinkluose jie negailestingai ėmė linčiuoti prekybos tinklą. Specialistai tikina, kad laiku nesureagavus į panašias įvaizdžio krizes, šios vos iš kelių interneto komentarų gali tapti didelėmis problemomis. Prieš Sausio 13-ąją prekybos centras „Maxima“ paskelbė apie „Tarybinėms“ dešroms taikomas nuolaidas: tądien dvi „Tarybines“ dešras tinklas žadėjo parduoti už vienos kainą.

Slidžius kaip gyvatė ir sunkiai prognozuojamus – tokius ateinančius metus žvelgdami į galimas būtiniausių produktų ir paslaugų kainas žada specialistai. Kaip ir kasmet, beveik visuose svarbiausiuose sektoriuose prognozuojamas produktų brangimas, bet maisto kainos žymiai kilti neturėtų.

Įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) ar automobilių mokestį, užuot sumažinus darbo santykių apmokestinimą, – taip subalansuoti mokesčių sistemą naujajai vyriausybei siūlo verslininkai ir ekonomistai. Anot jų, vyriausybės valdymo pradžia – tam tinkamas laikas.

Butas su jame įdiegtais inovatyviais sprendimais gali būti gera investicija – anot specialistų, tokių butų kainos sostinėje dabar yra kiek mažesnės nei bus ateityje. Tiesa, renkantis butą su inovatyviais sprendimais derėtų nepamiršti, kad jis yra skirtas masiniams vartotojams ir papildomos naujovės ateityje gali reikalauti didesnių sąnaudų.

Dar prasidėjus krizei išmokę praktiškai planuoti Kalėdinių dovanų biudžetą lietuviai šiemet dar labiau tikisi po egle rasti pageidaus grynuosius ir dovanų čekius, o kai kurie pirks dovanas ir sau.

Turtą apdrausti, padegti ir gauti kompensaciją iš draudimo įmonės – tokio sprendimo kartais griebiasi skolų naštos atsikratyti norintys verslininkai. Prieš keletą savaičių sudegusio „Bajorkiemio“ gaisro sukėlimo aplinkybės taip pat primena tokį modelį ir tyrėjams užmena daug mįslių.  Praėjusią savaitę atlikus tyrimus paaiškėjo, kad prie Kauno įsikūręs restoranas „Bajorkiemis“ padegtas tyčia – ekspertai gaisro vietoje rado naftos garų pėdsakų.

Naudodamiesi lojalumo kortelėmis prekybos centruose mainais už nuolaidas prekybininkams suteikiame galybę informacijos apie save ir savo pirkimo įpročius. Vis dėlto Lietuvoje šia vertinga informacija pasinaudoja dar vos viena kita parduotuvė. Į konkretų asmenį nukreipta rinkodara itin populiari Vakaruose, o ypač JAV, kur prekybininkai ją išnaudoja maksimaliai, kartais žmones priversdami atsidurti kurioziškose situacijose.

Visur įsigalintis internetas keičia pardavimo procesą ir, suteikdamas galimybę gauti galybę nemokamos informacijos, perima pardavėjų funkcijas bei kartu tampa konkurentu pardavėjams. Tam, kad išliktų, viena svarbiausių verslo gyvavimo grandžių – pardavėjai – privalo naudotis technologijomis ir savo veiklą palaipsniui perkelti į internetą, „Verslo žinių“ surengtoje konferencijoje „Best Marketing“ antradienį „Litexpo“ parodų rūmuose sakė pardavimų, rinkodaros ir derybų ekspertas Billas Carney.

Lietuvos bendrovės sunkmečiu pradėjo taupyti ir gerokai sumažino jų verslo saugumui skiriamas investicijas, o tuo neretai suskumba pasinaudoti konkurentai. Saugumo ekspertas Raimundas Kalesnykas, kurio vadovaujama bendrovė „Corporate Securitus“ praėjusią savaitę pristatė TOP 1000 Lietuvos bendrovių sąrašo saugumo tyrimą, teigia, kad žiniasklaidoje retai pasigirsta naujienų apie įsilaužimo atvejus, tačiau jie yra gerokai dažnesni nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o ypač – bankų sektoriuje.

Nuo naujųjų metų Lietuvos bankas (LB) greitųjų kreditų bendrovėms taikys atsakingo skolinimo taisykles ir mėgins apriboti laukinio kapitalizmo laikus primenančių paslaugų teikimą. Greitųjų kreditų bendrovės siūlymus vertina nevienareikšmiškai: vienos skundžiasi, kitos tikina, kad jų veiklai tai įtakos neturės. Pagal naujuosius LB nuostatus kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos negalės sudaryti daugiau kaip 40 proc. nuolatinių asmens pajamų.

Nepatenkinti dabartiniais Lietuvos energetikos prioritetais verslininkų, energetikos konsultantų ir žaliųjų judėjimo atstovai ketina siūlyti naują Lietuvos energetikos strategiją be atominės elektrinės. Tiesa, savaitraščio kalbinti specialistai tvirtina, kad alternatyvūs planai – itin optimistiški.

„Mineralinių vandenų“ (MV) generalinis direktorius Marijus Cilcius prisimena, kad tik pradėjęs dirbti alkoholio industrijoje suprato, jog tai – ne šiaip sau darbas, o beveik atskiras mokslas ar net menas, kuriam reikia daug specifinių žinių. Šiuo metu bendrovė, kuriai vadovauja M. Cilcius, yra atsakinga už kelių dešimčių stipriųjų alkoholinių gėrimų ir vynų bendrovių produkcijos importą į Lietuvą.

Dviem trečdaliams balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių referendume dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) pasakius „ne“ ekonomistai, energetikos specialistai ir Lietuvos kaimynai projekto dar nelaidoja. „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad rimtai vertinti referendumo rezultatų nereikėtų. Ne tik dėl to, kad tai buvo tik patariamojo pobūdžio referendumas.

Lietuvos verslo atstovai tikina, kad tokių rinkimų rezultatų ir tikėjęsi. Šiuo metu jie laukia koalicijos dėlionių ir dialogo užmezgimo. Užsimenama apie geresnius santykius su Rusija ir kai kurie verslo atstovai baiminasi, kad tarp naujosios valdančiosios koalicijos narių gali kilti nesutarimų dėl skirtingų pažiūrų.

Per ateinantį dešimtmetį vienuolikoje naujausiai įstojusiose į ES šalyse, skirtingai nei senbuvėse, elektros energijos vartojimas didės, šios šalys turės investuoti milžiniškas sumas pinigų, o naujųjų šalių produkcija nėra konkurencinga pramonėje ir vartojime, todėl turime gerai pasverti, į kokias energijos rūšis investuosime, „Valstybės“ konferencijoje sakė bendrovės „Ernst and Young“  partneris Baltijos šalyse Jonas Akelis.

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Sostinėje šiuo metu statoma maždaug dvigubai daugiau butų, nei gyventojai nuperka. Pasak ekspertų, pasiūlos padidėjimas gali lemti ir kiek mažesnes butų kainas metų pabaigoje, o perkaitimo rinkoje baimintis nederėtų – didžiausiais projektais užsiima patyrusios NT bendrovės. „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio nuomone, pažvelgus į daugiausiai butų statančių bendrovių pavadinimus matyti, kad dominuoja senieji rinkos dalyviai.

Tarptautiniame Kauno oro uoste (TKOU) pastarąjį mėnesį pokyčių nestinga: prieš tris savaites atsistatydino TKOU vadovas Arijandas Šliūpas, o kiek vėliau „Ryanair“ paskelbė apie dar 5 krypčių perkėlimą į Vilnių. Prabilta, kad dėl sumažėjusio keleivių srauto gali tekti atleisti ir dalį darbuotojų.

Dėl euro krizės vis labiau svaro ir dolerio atžvilgiu smunkantis euras Lietuvoje turės dvi medalio puses: pirmoji lems gerėsiantį eksportą ir bus patraukli dėl santykinai didesnių emigrantų perlaidų, o antroji neigiamai paveiks importuojamų žaliavų kainas, teigia verslininkai ir specialistai. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrovės pernai daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 25,5 ir 34,3 proc.

Tikslas dar šiemet sukurti vieną didžiųjų euro zonos bankų priežiūros instituciją iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip lengvai įgyvendinamas vaistas nuo ateityje galinčių užklupti neramumų. Vis dėlto specialistai perspėja, kad bankų kontrolės kūrimo kelias bus gerokai ilgesnis. Prasidėjus finansų krizei siūlymų ir raginimų kurti europinio masto bankų priežiūros organizacijas buvo dešimtys, tačiau kai reikėdavo imtis realių veiksmų, dirbti sekdavosi kur kas prasčiau.

Nuo atostogų Lietuvos pajūryje iki kelionės automobiliu po Europą ar skrydžių į Tolimąją Aziją – tokius atostogų maršrutus renkasi Lietuvos verslininkai. Tačiau visi, kad ir kur būtų, atostogaudami savo veiklos nepamiršta. Kaunietis verslininkas Egidijus Buika, kopijavimo paslaugų tinklo „Copy 1“ vadovas, jau kelerius metus vasarą su šeima vyksta automobiliu į Europą.

SEB nuo liepos 1 d. pradėjo taikyti litą per mėnesį sieksiantį sąskaitos tvarkymo mokestį, kurį jau taiko dauguma mūsų šalyje veikiančių bankų. Aktyviai banko paslaugomis besinaudojantys gyventojai įvairių smulkių skirtingų mokesčių per metus sumoka bent dešimt. Bankų įkainiai – daugelio šalių centrinius bankus dominantis klausimas. Lietuvos bankas (LB) taip pat jau yra pradėjęs tyrimą dėl bankų įkainių pagrįstumo.

Jau rytoj Lietuvos sostinės gatvėmis pradės riedėti „Google Street View“ automobiliai, Lietuvą pasiekę iš kaimyninės Latvijos. „Automobiliai važinės bent keletą mėnesių, o vėliau praeis dar pusmetis ar metai, kol surinktą informaciją apdorosime ir galėsime publikuoti internete“, – Vilniaus Rotušėje vykusioje „Google“ automobilių pristatymo spaudos konferencijoje pirmadienį sakė „Google Street View“ projekto vadovas Ulfas Spitzeris.

Palaipsniui didėjantis išduotų paskolų kiekis, palyginti mažas namų ūkių įsiskolinimų skaičius ir verslo sukauptas kapitalas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių netrukus galime laukti verslo sektoriaus atsigavimo. Tokią nuomonę „Swedbank“ spaudos konferencijoje išsakė „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas Mintautas Miškinis. „Ateityje namų ūkių skolos lygis turėtų augti, o verslininkai gali tikėtis atsigavimo, – aiškino M. Miškinis.

Per milijardą vartotojų turinti socialinių tinklų rinka pasaulyje ir Lietuvoje artimiausiu metu sparčiai augs. Specialistai neatmeta galimybės, kad po kurio laiko Lietuvos rinkoje lyderis bus nebe „Facebook“, o kitas socialinis tinklas. Tiesa, kol kas realių konkurentų jam nėra. Užpraeitą savaitę pradėjus socialinių tinklų milžino „Facebook“ akcijomis prekiauti viešai, greito pelno laukiantys investuotojai turėjo nusivilti – per kelias prekybos dienas įmonės akcijos atpigo 20 procentų.

Internetu naudotis galime beveik visur – namie, darbe, mieste, dažnai internetas pasiekiamas ir provincijoje. Specialistai žada, kad greitai kokybišką belaidį internetą galėsime naudoti ir lėktuvuose skrisdami. Įsivaizduokite, skrendate į išsvajotą Pietų Ameriką atostogauti ir per visą kelionę įsijungę „Facebook“ ar „Skype“ su draugais dalijatės mintimis apie būsimus įspūdžius, o kartkartėmis internete dar pasitikrinate būsimos kelionės maršrutą.

JAV federalinė komunikacijų komisija (FCC) praėjusią savaitę nubaudė „Google“ už vengimą bendradarbiauti tiriant jai keliamus privatumo pažeidimus. Nenoras bendradarbiauti iškėlė klausimą, į kurį IT milžinė vengia atsakyti jau kelerius metus – kam reikėjo rinkti milijonų žmonių privačius duomenis.

Daugelis valstybių – tarsi finansinės piramidės, kurios išgyventi ir padengti senas skolas gali tik dar labiau prasiskolindamos, todėl valstybėms derėtų apskritai uždrausti skolintis – tokią nuomonę spaudos konferencijoje „Kur Lietuvos valstybės skolinimosi ribos?“ trečiadienį išsakė kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas. „Piramidinis finansavimo būdas yra tuomet, kai vienintelis skolos padengimo šaltinis yra kita skola.

Atšilus orams jau pasirodė pirmieji lauko pramogų entuziastai. Norintiems išbandyti ekstremalias ar neįprastas lauko pramogas šį sezoną galimybių bus, tik dėl to gali tekti sukarti ne vieną šimtą kilometrų.

Praėjus savaitei, kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė apriboti prekybą alkoholiu bare „Soul Box“, sulaukėme skaitytojo Ramūno siūlymo pasigilinti, kodėl jaunimo pamėgti barai uždaromi, o nelegaliems alkoholiu prekiaujantiems „taškams“ tokie apribojimai netaikomi.

Ūkininkai skundžiasi, kad Lietuvoje trūksta bioįvairovės – neva laukuose styro tik javai ir rapsai, o naujų perspektyvių augalų skatinimu valdžia nesirūpina. Valdžios atstovai atkerta, kad bioįvairovei skatinti nėra nei lėšų, nei paklausos. Pasak profesionalaus selekcininko Antano Svirskio, Lietuvoje, jei tik valstybė daugiau remtų ūkininkus, laukus galima būtų užsėti naujomis augalų rūšimis, kurios būtų kur kas naudingesnės negu dauguma dabar Lietuvoje auginamų.

Lietuvos ekonomiką pasistiebti galėtų paskatinti išplėtotas paslaugų eksportas, mano specialistai. Dirva paslaugų eksportui jau paruošta – kvalifikuotos ir pigios darbo jėgos turime pakankamai, telieka pritraukti investuotojus. O tam gali pasitarnauti emigrantai. „Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, yra du pagrindiniai keliai Lietuvos ekonomikai sustiprinti. Pirmajame svarbiausias vaidmuo tektų didelių pramonės bendrovių, tokių kaip „Akmenės cementas“ ar „Achema“, kūrimui.

Lietuvoje nerasite nė vienos nekilnojamojo turto (NT) bendrovės, kuri masiškai nuomotų būstą gyventojams. NT plėtotojai tikina, kad tam trukdo bloga mokestinė sistema ir nekultūringi nuomotojai. Gyvenamąsias patalpas nuomojantys NT plėtotojai už nuomą turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), nekilnojamojo turto ir pelno mokesčius. Gyventojams, norintiems oficialiai nuomoti būstą, užtenka įsigyti patalpų nuomos verslo liudijimą, kurio mokestis metams siekia 1 440 litų.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet atsigaus, o planuojamos komercinių ir gyvenamųjų naujų patalpų statybų apimtys Lietuvoje šiemet bus didesnės negu Latvijoje ar Estijoje, mano „Ober Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. „Po rekordiškai prastų metų modernių verslo patalpų rinkoje šiemet laukia atsigavimas, ypač Lietuvoje.

Valstybės pateiktos makroekonominės prognozės per daug optimistiškos, mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. SEB banko analitikai, pasak G. Nausėdos, abejoja valdžios galimybėmis pasiekti ne didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą. Viena to priežasčių – gali nepavykti pasiekti užsibrėžto 2,8 proc.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad naujosios Visagino atominės elektrinės energijos gamybos kaštai turėtų būti 7–10 centų už kilovatvalandę, o rinkos kaina – 17–25 ct/kWh. „Tai aukšti tikslai, bet jie pasiekiami“, – žurnalo „Valstybė“ konferencijoje trečiadienį sakė energetikos ministras. „Jei norime integruojantis į europines energetikos struktūras, mums reikia turėti savo pajėgumus. Europos energetinė filosofija – kiekvienas regionas turi save išlaikyti.

Pernai savo veiklą plėtę didieji Lietuvos prekybos centrai tai daryti ketina ir šiemet. Plėtrą planuoja ne tik senieji rinkos dalyviai: naujų parduotuvių atidarys suomių „Prisma“ ir vokiečių tinklas „Lidl“. Naujų rinkos dalyvių galimybes ekspertai vertina vangiai.