Arvydas Kšanavičius
Atmintina diena: sovietinės okupacinės kariuomenės išvedimas iš Lietuvos
Lietuvos Respublikos Seimo 2002 metų liepos 5 dieną priimtu Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu rugpjūčio 31-ajai – Laisvės dienai – suteiktas atmintinos dienos statusas (įstatymas įsigaliojo 2002 m. liepos 19 d.). Pagal LR Atmintinų dienų įstatyme pateiktą apibrėžimą, Atmintina diena – tai „reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos iš...
Apie antivalstybinę psichozę
Neigti Lietuvos okupaciją yra tas pats, kas neigti holokaustą arba tai, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai.
Kai vis dar išgirsti Kremliaus apologetų iš Rusijos postringavimus apie tai, kad Lietuva 1940-aisiais nebuvo okupuota, o savanoriškai įstojo į broliškų SSRS respublikų kolektyvą, nevalingai susinervini. Tokiais momentais neišvengiamai pakyla kraujospūdis ir, tiesą sakant, norisi atsiremti į tvirtą nenorminės leksikos petį – emocionaliai paveiku, nors ir nekultūringa.
A.Kšanavičius: Liudvikui Simučiui – 75-eri
Rugpjūčio 27 dieną Kovo 11-osios Akto signatarui, Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordino kavalieriui, aktyviam antisovietinio pogrindžio dalyviui, politiniam kaliniui, buvusiam Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkui Liudvikui Simučiui sukanka 75 metai.
L. Simutis gimė 1935 metais Telšių rajone, Kaunatavos kaime, Stefanijos ir Adomo Simučių šeimoje. Tėvas, baigęs pradinę mokyklą, dirbo įvairius darbus.
REKLAMA
REKLAMA
Rugpjūčio 23-oji – diena, kuri keitė istorinę tautos savimonę
Mūsų laisvė prasidėjo ten, kur baigėsi baimė, ilgus dešimtmečius kausčiusi žmonių sąmonę. Per tuos priespaudos dešimtmečius sovietinis okupantas visaip stengėsi sunaikinti pavergtos lietuvių tautos istoriją, paversdamas ją komunistinei sistemai naudingų dogmų rinkiniu. Tačiau tame rinkinyje buvo daug silpnų vietų, kurios ir sužlugdė tą sistemą.
Farsas: prieš 70 metų Lietuvoje paskelbta sovietų valdžia
Prieš 70 metų tą lemtingąją dieną Lietuvoje paskelbta sovietų valdžia.
Labai simboliška, bet visa tai įvyko teatre, Valstybės teatre (šiandien tai – Kauno muzikinis teatras). Pagal Kremliaus Molocho scenarijų ir režisūrą sovietinė mitologija pradėta kurti itin teatrališkai.
Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena(1988 - 1989 metai)
Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1997 metų liepos 3 dieną priimtą Atmintinų dienų įstatymą Gedulo ir vilties dienai – birželio 14-ajai – suteiktas atmintinos dienos statusas (Įstatymas įsigaliojo 1997 m. liepos 16 d.). Tačiau itin svarbu prisiminti ir tai, kad pirmą kartą oficialiai ji pradėta minėti dar sovietų okupuotoje, bet jau Atgimimo epochos istoriją kuriančioje Lietuvoje.
REKLAMA
REKLAMA
Romą Kalantą prisimenant
„(...) kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart... Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė“, - prieš dramatišką mirtį samprotavo devyniolikmetis vakarinės mokyklos moksleivis iš Vilijampolės Romas Kalanta.
Kovo 11-oji: istorinės dienos kronika
Prieš 20 metų, 1990 metų kovo 10 dieną, Vilniuje prasidėjusios naujai išrinktos Lietuvos TSR (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos (AT) dvyliktojo šaukimo pirmosios sesijos antroji diena.
Rytiniame posėdyje LTSR Aukščiausioji Taryba patvirtino Aloyzo Sakalo vadovaujamos Mandatų komisijos nutarimą, kuriuo pripažinti 1990 metų vasario 24, kovo 4, 7, 8 ir 10 dienomis išrinktų 133 LTSR AT deputatų įgaliojimai. Po to įvyko rinkimai į LTSR AT Pirmininko postą.
Sausio 13-oji: kruvinojo savaitgalio dienoraštis
“Ne tas yra galingas, kuriojo galybė Tik ašarų, kraujo upeliuos braidytų, Kurio galią skelbtų griuvėsių daugybė, Sudegintų turtų, žmonių nužudytų…”
V. Kudirka
Niekuomet nesustojanti laiko versmė nusineša į nebūtį viską, kas laikina ir nereikšminga. Tačiau jinai nepajėgi išbraukti iš žmonių atminties tų akimirkų, kurios ilgainiui tapo nemirtingumo simboliais, įprasminančiais amžinąją Gėrio ir Blogio kovą.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: gimtadienio fragmentai
1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius.
Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.
1988 m. balandžio 20-oji: Arvydo Juozaičio pranešimas
Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimo išvakarėse, 1988 metų balandžio 20 dieną, filosofas Arvydas Juozaitis Dailininkų sąjungoje perskaitė garsųjį pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“.
Jame prelegentas užsiminė apie Sovietų Sąjungoje susikūrusius neformalius (savaveiksmius) judėjimus ir pabrėžė jų reikšmingumą. A. Juozaičio teigimu, Lietuvoje taip pat privalėtų atsirasti panašios struktūros, kad M. Gorbačiovo persitvarkymo politika būtų perspektyvi.