žvyrkeliai

Kėdainių rajono gyventojai skundžiasi – besibaigiant žiemai ir nutirpus sniegui žvyrkeliai atrodo tarsi krateriai. Prastų kelių su žvyro danga yra visose seniūnijose, bet daugiausia skundų gaunama iš Josvainių, mat ten susidarė neeilinė situacija. Visgi seniūnijų seniūnai ramina – situacija keisis maždaug po mėnesio, kada keliai pradžius ir juos bus galima ne tik greideriuoti, bet ir remontuoti. Pastarosiomis dienomis gyventojai skundžiasi gatvele, kuri eina palei Angirių užtvanką.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vertina galimybę žvyrkelių asfaltavimui pritaikyti mokslininkų siūlomą naują ir jau išbandytą technologiją, kuri šias išlaidas galėtų sumažinti maždaug du kartus. LAKD generalinis direktorius Marius Švaikauskas sako, kad technologija galėtų būti naudojama mažo intensyvumo kelių ar dviračių takų tiesimui.   „Mažo intensyvumo keliuose ar dviračių takuose galėtume naudoti tokias technologijas, tai mes per trumpiausius periodus įsivertinsime.

Panevėžio rajono gyventojai kenčia dėl pažliugusių žvyro kelių, nuolat taiso automobilius ir nebežino, ko griebtis, kad situacija pasikeistų. Per žiemą žvyrkelių būklę itin pablogino dažna orų kaita bei atlydžiai. Pasak gyventojų, kelius išdarko ne tik gamta, bet ir sunkiasvorės transporto priemonės. Žmonės įsitikinę, keliuose pastatyti svorį ribojantys kelio ženklai vairuotojams nė motais, rašo naujienų portalas JP.

Lietuvoje ateityje liks beveik penktadalis nežvyruotų kelių, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, šios dalies kelių asfaltuoti neapsimoka, nes jais pravažiuoja per mažai automobilių.   „Susitvarkome tiltus, kurių šiandien turime 73 prastos būklės, ir tada klausimą sprendžiame dėl žvyrkelių. 2035 metais galima viską sutvarkyti, kad liktų 18 proc.

2022 metais Lietuvoje bus išasfaltuota apie 130 km žvyrkelių, o per 2021–2024 metus – apie 500 km, sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.    „Su Kelių direkcija įvertinome visą žvyrkelių tinklą, einantį per gyvenvietes, identifikavome dar 40 km, kuriuos ekonomiška ir racionalu būtų asfaltuoti. Tai turime planą, kad su šiais metais bus 500 km išasfaltuota iki 2024 metų“, – Seimo Ekonomikos komitete svarstant 2022-ųjų valstybės biudžetą sakė J. Skačkauskas.

Iki 2024-ųjų galima išasfaltuoti beveik visus žvyrkelius, einančius per kaimus, kur gyvena ne mažiau kaip 10 žmonių, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Tikrai galime iki 2023 metų, iki 2024 metų išasfaltuoti visas gyvenvietes, valstybinius žvyrkelius per gyvenvietes, kuriose gyvena virš 10 gyventojų, ir šitą klausimą praktiškai uždaryti“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras.

Valstybinės ir vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui šiemet numatoma skirti 110 mln. eurų tikslinį finansavimą – beveik tokį pat, kaip 2019 metais, kai skirta 109,345 mln. eurų. Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) sąmatai trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė, o kitą savaitę jai turėtų būti galutinai pritarta posėdyje. Valstybinės reikšmės rajoniniams žvyrkeliams asfaltuoti numatoma skirti 90 mln. eurų – 9,4 proc.

Žvyrkelių asfaltavimui ir vietinės reikšmės kelių remontui skirtos lėšos daugumai savivaldybių mažėja, tačiau vienintelės Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės sulauks kiek didesnio finansavimo nei pernai, antradienį rašo naujienų portalas 15min.lt. Portalas, remdamasis Kelių direkcijos skaičiavimais, teigia, kad daugiausia – 41 proc. arba 1,3 mln. eurų – sumažės Panevėžio miestui skirtas finansavimas. Zarasų savivaldybė neteks 30 proc. – 348 tūkst.

Vyriausybei ir Seimui įšaldant dalį 2020 metų Kelių programos lėšų ir jas skiriant kitoms būtinoms valstybės išlaidoms, Automobilių kelių direkcija sako kitais metais nepaskelbsianti naujų valstybinės reikšmės kelių rangos konkursų. Tai reiškia, kad nebus išasfaltuota apie 230 kilometrų žvyrkelių. „Atsižvelgus į tai, kad 2020 metams numatoma įšaldyti 138,7 mln.