žilvinas kempinas

Kovo 2–osios vakarą MO muziejuje atidaryta Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko Žilvino Kempino gipso kaukių paroda „Portretai-fosilijos 2023“. Naujoji paroda lankytojams suteikia galimybę netikėtu kampu pažvelgti į pažįstamus veidus: gipso kaukėse įamžintas visas būrys Lietuvoje žinomų kūrėjų, kurie projekto „Portretai-fosilijos“ dalimi pirmąsyk tapo prieš 27–erius metus.

Jau seniai supratome, kad vaizduojamasis menas šiandien nebėra tik dekoratyvi puošmena. Menas klausia, provokuoja, reprezentuoja, diskutuoja, piktina. Tačiau mes vis dar tingime juo domėtis giliau – gal nėra laiko, gal patogiau gyventi be paieškų.

  Kultūros ministerijoje paskelbti šeši Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.   2012 m. Nacionalines premijas pelnė skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūrologas Kęstutis Nastopka, dailininkas Vitalijus Mazūras, architektas Eugenijus Miliūnas, vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas ir dirigentas Modestas Pitrėnas. „Dirbom konstruktyviai ir, pasakyčiau, gan greitai.

Savaitgalį pasibaigusi 54-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalė, vykusi nuo birželio 4 iki lapkričio 27 dienos, pasiekė lankomumo rekordą. Rengėjų duomenimis, renginį šįmet aplankė 440 tūkstančių žmonių (18 proc. daugiau negu 2009 metais). Renginio interneto puslapyje pažymima, kad ši bienalė ne tik sumušė savo lankomumo rekordą, bet ir tapo populiariausia paroda Italijoje. Rengėjų skaičiavimais, kasdien parodą aplankydavo vidutiniškai po 2850 žmonių. Rekordiškai daug lankytojų - 12 tūkst.

Žilvino Kempino paroda galerijoje „Vartai“ Britų architektūros kritikas Rayneris Banhamas 1969 m. knygoje „Gerai suvaldytos aplinkos architektūra“ („The Architecture of the Well-tempered Environment“) išskyrė dvi erdvės rūšis: apribota (bounded space) ir energetinė (power-operated space). Pirmoji egzistuoja dėl ribų, dėl aptvėrimo - sienų, lubų, grindų - ir yra suvokiama labiau kaip vieta, o ne kaip erdvė. Šitokią erdvę įkūnija pati pirma žmogaus susikurta pastogė.

Prieš daugiau nei 30 metų miręs Jurgis Mačiūnas nebebus vienintelis lietuvis, patekęs į Niujorko Modernaus meno muziejų (MoMA) – įtakingiausią meno muziejų pasaulyje. Jau šį savaitgalį, lapkričio 21 d., šiame muziejuje bus atidaryta paroda „On Line: Drawing Through the Twentieth Century“ (liet.

Lapkričio 12 d. Prancūzijoje, Normandijos Kano (Caen) mieste prasideda devynioliktasis Šiaurės šalių literatūros ir meno festivalis „Šiauriečiai“ (Les Boreales), kuriame ypatingas dėmesys bus skiriamas garsiausiems kūrėjams iš Lietuvos. Šiųmetiniame festivalyje trys Baltijos šalys kartu su Norvegijos Hordelendo grafyste dalyvauja garbės viešnios teisėmis.

2009 m. Venecijos bienalėje Lietuvos šiuolaikinį meną atstovavusi Žilvino Kempino sukurta 26 metrų instaliacija iš magnetinių vaizdajuosčių „Tūba“ pirmą kartą iš Europos persikėlė į kitą kontinentą - šeštadienį, gegužės 15 d., menininko personalinė paroda atidaroma didžiausiame Brazilijos mieste San Paule, galerijoje “Leme". Kartu su 2008 m. Calderio ateljė (Prancūzijoje) sukurta “Tūba“ čia bus eksponuojamas ir tais pačiais metais sukurtas darbas „Lemniscate" bei 2009 m. sukurti “Missing lines...

Spalio mėnesį Londone buvo (kai kurios parodos veikia ir dabar) net septynios šiuolaikinio lietuviško meno pozicijos. Pagal turinį jos yra beveik idealios – man tetrūksta vieno žanro, kad galėčiau pasakyti – na, dabar jau galima pradėti veikti ką nors rimčiau. Geras startas padarytas. Reitingai O kodėl džiugina lietuviško meno buvimas būtent Londone? Kodėl reikia mažiau džiaugtis, jei jis atsiranda Berlyne ar Paryžiuje? Na, džiaugtis reikia visuomet, bet atsiradimu Londone – ypač.