Žemės drebėjimas

Sekmadienį Čilę sukrėtė dar vienas žemės drebėjimas. 6,1 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimo epicentras buvo jūroje, už maždaug 280 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės Santjago. Apie aukas ar padarytus nuostolius kol kas neskelbiama. Cunamio grėsmė taip pat nekilo. Priminsime, kad vasarį Čilę sudrebino galingas 8,8 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Nuo to laiko šalį nuolatos krečia pakartotiniai smūgiai. Per vasarį vykusį drebėjimą žuvo mažiausiai 500 žmonių.

Čilę penktadienį purtė 6,2 balo žemės drebėjimas, bet pranešimų apie aukas ir sugriovimus kol kas negauta. Drebėjimo židinys buvo maždaug už 80 km į pietus nuo šiaurinio šalies miesto Kopjapo; silpnas drebėjimas buvo jaučiamas ir sostinėje Santjage. Pirminių pranešimų apie nuostolius nėra. Tai patvirtino Čilės nacionalinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (ONEMI) atstovė spaudai. Čilės karo laivynas, savo ruožtu, pranešė, kad cunamio pavojus nebuvo paskelbtas.

Filipinus antradienio rytą sudrebino stiprus požeminis smūgis, kuris siekė 5,9 balo pagal Richterio skalę. Filipinų pareigūnai informacijos apie padarytą žalą ir nukentėjusiuosius nekomentuoja. Taip pat salyno gyventojams pranešama, kad nėra cunamio pavojaus.

Pats galingiausias žemės drebėjimas, kuriuos yra užfiksavę seismologų prietaisai, įvyko 1960 m. šalia Čilės pakrantės. Pagal Richterio skalę jo stiprumas siekė 9,5 balų. 10 pražūtingiausių visų laikų žemės drebėjimų sąraše jam skirta pirmoji vieta.

Haičio atstatymui po sausio mėnesį įvykusio itin stipraus žemės drebėjimo prireiks net 11,5 mlrd. dolerių, skelbia šalies vyriausybė. Su tokiu skaičiumi sutinka ir šalies atstatymo planą padėjusios rengti tarptautinės pagalbos agentūros. Nemažą dalį pinigų yra tikimasi surinkti jau per šį mėnesį Niujorke vyksiančią tarptautinę donorų konferenciją. Per žemės drebėjimą, kaip skelbiama, žuvo 220 tūkst. žmonių, o pati stichija padarė nuostolių už maždaug 8 mlrd. dolerių.

Antradienio naktį Čilę supurtė dar vienas galingas žemės drebėjimas. Jo stiprumas siekė 6,7 balus pagal Richterio skalę. Drebėjimo epicentras buvo už 75 kilometrų nuo antro pagal dydį šalies miesto Koncepcijono. Apie aukas ar patirtus nuostolius kol kas nepranešama. Taip pat nebuvo paskelbta jokio pavojaus dėl galimo cunamio.

Čilėje, kuri neseniai nukentėjo nuo smarkaus žemės drebėjimo, didžioji dalis gyventojų liko be elektros. Skelbiama, kad elektros namuose neturi 17 mln. (80 proc.) šalies gyventojų.  Skelbiama, kad elektros energijos tiekimo problemos nėra tiesiogiai susijusios su žemės drebėjimo padaryta žala ir kilo dėl problemų su 500 kilovatų galios transformatoriumi. Be elektros liko ir sostinė Santjagas. Tiesa, kai kuriuose rajonuose elektros tiekimas jau atnaujintas.

Japoniją šiandien supurtė 6, 6 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas. Pranešama, kad pastatai drebėjo plačiame šalies ruože, įskaitant sostinę Tokiją. Žemės drebėjimo epicentras, kaip teigiama, buvo 40 km gylyje prie Fukušimos prefektūros rytinės pakrantės. Apie aukas iki šiol pranešta nebuvo, tačiau yra pranešimų apie šalia epicentro stovėjusiems namams padarytą žalą.

Ketvirtadienį Čilėje įvyko 7,2 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, praneša Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba. Žemės drebėjimo epicentras buvo už 180 km į pietvakarius nuo sostinės Santjago 12,5 km gylyje. Kol kas duomenų apie nukentėjusius žmones ir sugriovimus negauta. Tai jau antras stiprus žemės drebėjimas Čilėje per pastarąsias dvi savaites. Vasario 27 d. šalį sudrebino 8,8 balo pagal Richterio skalę drebėjimas.

Čilėje vasario 27 d. įvykęs 8,8 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas pakeitė kelių Pietų Amerikos miestų geografinę padėtį, nustatė mokslininkai.

Spaudžiami policijos ir karinių patrulių, Čilėje po žemės drebėjimo siautėję plėšikai jau grąžino pavogtų gėrybių už maždaug 1,3 mln. svarų, skelbia „The Telegraph“. Plėšikai teisėsaugai grąžino televizorių, skalbimo mašinų bei kitų elektroninių prietaisų, baldų ir kitų iš parduotuvių ir sandėlių pavogtų prekių. Plėšimai šalyje prasidėjo po to, kai Čilę vasario 27 dieną sudrebino 8,8 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas.

Rytinę Turkijos dalį anksti ryte supurtė 6 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo už 40 kilometrų į vakarus nuo Bigiolo miesto, esančio Elazigo provincijoje. Skelbiama, kad stichija jau nusinešė 60 žmonių gyvybes. Liudininkai teigia, kad virpesiai tęsėsi maždaug vieną minutę. Per tą laiką sugriuvo kai kurie namai, o gyventojų tarpe kilo panika. Žemės drebėjimai Turkijoje nėra retenybė.

Raudonasis kryžius skelbia, kad maždaug pusė Haičio gyventojų, per žemės drebėjimą praradusių savo namus, vis dar yra be pastogės. Tai reiškia, kad nuolatinio prieglobsčio neturi maždaug 650 tūkst. šalies gyventojų. Žemės drebėjimas Haityje su žeme buvo sulyginęs 1,3 mln. žmonių būstus. Haičio valdžia dabar teigia besivilianti, jog būstu visus žmones pavyks aprūpinti iki gegužės mėnesio. Būtent tuomet lietingasis sezonas pasiekia savo apogėjų.

Čilėje atleistas milžiniško cunamio nenumačiusios okeanografijos tarnybos vadovas, rašo „bbc.co.uk“. Jūrų laivynui priklausanti tarnyba buvo labai kritikuojama dėl to, jog išsyk po žemės drebėjimo nepaskelbė cunamio pavojaus. Be to jūrų laivynas pradėjo tyrimą dėl to, kaip buvo tvarkomasi su stichijos pasekmėmis. Oficiali mirčių statistika sumažėjo nuo 800 iki 452. Tačiau tai – kūnai, kuriuos artimieji atpažino. Be to, gausybė žmonių laikomi dingusiais.

Čilės prezidentė Michelle Bachelet teigia, kad jos šaliai atsigauti po žemės drebėjimo prireiks bent 3-4 metų. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad žemės drebėjimo padaryta žala siekia daugiau nei 20 mlrd. eurų. M. Bachelet ragina tarptautinę bendruomenę suteikti Čilei paskolų. Remiantis oficialiais duomenimis, žemės drebėjimas Čilėje jau nusinešė 802 žmonių gyvybes. Tačiau labiausiai nukentėjusiame Koncepcijono mieste dingusiais be žinios vis dar yra laikomi šimtai žmonių.

Dalį Čilės teritorijų, nuniokotų per praėjusią savaitę kilusį žemės drebėjimą, vėl supurtė pakartotiniai smūgiai, po kurių sekė perspėjimai apie galimą cunamį. 5,5 balų pagal Richterio skalę ir stipresni smūgiai buvo jaučiami keliuose miestuose įskaitant ir sostinę Santjagą. Iš karto po pakartotinių smūgių buvo paskelbti perspėjimai apie galimą cunamį. Tačiau vėliau pavojus buvo atšauktas. Per šeštadienį Čilę sukrėtusį 8,8 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimą žuvo beveik 800 žmonių.

Pranešama, kad po gyvenamojo namo griuvėsiais Čilėje rasi gyvi 79 žmonės. Tai buvo daugiabutis gyvenamasis namas, jame buvo 80 kambarių. Gelbėtojai baiminosi, kad po pastato griuvėsiais galėjo žūti apie 100 žmonių. 8,8 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas Čilę supurtė šeštadienį.

Prieš kelias dienas Čilę supurtęs žemės drebėjimas nusinešė daugiau nei 730 gyvybių. Vakarų pusrutulį nuo šių metų pradžios sukrėtė jau antras galingas žemės drebėjimas. Šeštadienį siaura juosta Ramiojo vandenyno pakrantėje nusidriekusioje Čilėje itin stiprų (8,8 balo pagal Richterio skalę) žemės drebėjimą lydėjo cunamio bangos. Jos užliejo keliolika netoli Čilės esančių salų ir dešimtis gyvenviečių. Stichija palietė 80 proc. šalies teritorijos.

Šiame fotoreportaže pasakojama apie Čilę ištikusį 8,8 magnitudžių galingumo žemės drebėjimą, vieną stipriausių šalies istorijoje. Nuotraukose užfiksuotos ir pirmosios akimirkos po požeminio smūgio, ir stichinės nelaimės pasekmės įvairiuose šalies regionuose. Kai kurių nuotraukų jautresniems patariama nežiūrėti.

Čilėje įvykęs Žemės drebėjimas nežymiai stumtelėjo mūsų planetos ašį ir 1,26 mikrosekunde sutrumpino paros trukmę, pranešė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje (JAV). Laboratorijos mokslininkas Richardas Grossas nusprendė apskaičiuoti, kaip vasario 27 d. Čilėje įvykęs žemės drebėjimas pakeitė Žemės sukimąsi.  Jis nustatė, kad dėl šio žemės drebėjimo įvykęs planetos masės persiskirstymas maždaug 8 centimetrais stumtelėjo į šalį Žemės balansavimo ašį.

Pranešama, kad Europos Komisija šiandien skyrė nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Čilei 3 mln. eurų paramą. Tai, kad nuo žemės drebėjimo, kuris šalį sudrebino šeštadienį, nukentėjusiai Čilei bus skirti 3 mln. eurų, patvirtino ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barrosas.

Galingas žemės drebėjimas, sukrėtęs Čilę, sustabdė dviejų vyriausybės valdomos ENAP bendrovės naftos perdirbimo gamyklų veiklą ir privertė uždaryti dvi galingiausios pasaulio vario tiekėjos kasyklas, tačiau pareigūnai teigia, kad šio metalo eksportas neturėtų sutrikti. Pareigūnai teigia, kad gamyba dviejose Codelco kasyklose bus atnaujinta per porą dienų. Kompanija turi pakankamai atsargų, kad galėtų patenkinti eksporto įsipareigojimus.

Čilės miestuose, nukentėjusiuose nuo žemės drebėjimo ir po to kilusių cunamių, dislokuoti 10 tūkst. karių, kurie palaikys tvarką ir sieks sustabdyti beįsisiautėjantį plėšikavimą. Kariai taip pat prižiūrės, kad gyventojai laikytųsi įvestos komendanto valandos. Tuo tarpu Čilės vyriausybė visomis išgalėmis stengiasi suteikti pagalbą tūkstančiams be pastogės likusių gyventojų.

Čilėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai per šeštadienio naktį, vasario 27 d., įvykusį žemės drebėjimą nenukentėjo, praneša Užsienio reikalų ministerija. Ministerijai, Lietuvos ambasadai Argentinoje ir Lietuvos garbės generaliniam konsului Čilėje pavyko susisiekti su visais septyniais Lietuvos konsulinei tarnybai žinomais Čilėje gyvenančiais Lietuvos Respublikos piliečiais, kurie patvirtino, jog per žemės drebėjimą fiziškai nenukentėjo.

Čilę šeštadienį sudrebinusių požeminių smūgių stiprumas siekė net 8,8 balo. Stichija nusinešė mažiausiai 300 žmonių gyvybių. Žemės drebėjimai neretai sukelia didelius sugriovimus ir pražudo daugybę gyventojų. Agentūra AFP primena smarkiausius pastarojo laikmečio drebėjimus: Šių metų sausio 12-ąją Haičio sostinę Port o Prensą ir jo apylinkes sukrėtė 7 balų stiprumo žemės drebėjimas. Iš griuvėsių ištraukta 20 tūkst. žuvusiųjų. Manoma, kad jų skaičius gali siekti 300 tūkst.

Čilę nusiaubusio 8,8 balų stiprumo žemės drebėjimo aukų skaičius padvigubėjo iki 708-ių. Neabejojama, kad žuvusiųjų skaičius tik augs, - praneša „BBC“. „Katastrofos mastas – didžiulis. Paskutiniais duomenimis, žuvo 708 žmonės“, - šiandien žurnalistams sakė Čilės prezidentė Michelle Bachelet. Pasak prezidentės, 541 žmonės žuvo Maulės regione, 64 – Biobio ir dar 103 kitose vietovėse. Prezidentė pridūrė, kad auga ir dingusiųjų be žinios skaičius.

Didžiulis žemės drebėjimas sukrėtė centrinę Čilę. Pirminiais duomenimis skaičiuojama, kad jo stiprumas siekė net 8.8 balus pagal Richterio skalę.Čilės televizija jau pranešė apie 122 aukas.  Drebėjimas smogė anksti ryte, 3 val. 34 min. vietos (8 val. 43 min. Lietuvos) . Jo epicentras buvo per 91 kilometrą nutolęs nuo pietrytinio Konsepsjono miesto ir 317 kilometrų nuo šalies sostinės Santjago.

Per vidutinio stiprumo žemės drebėjimą pietvakarių Kinijoje sužeisti 29 žmonės, praneša vietos valdžia ir valstybinė Kinijos žiniasklaida. Dviejų sužeistųjų sveikatos būklė yra sunki. Kaip informuoja naujienų agentūra AFP, per žemės drebėjimą, kurio stiprumas pagal Richterio skalę siekia 5,1 balų, sugriuvo per 35 tūkst. namų, mažiausiai 100 mokyklų ir dešimtys ligoninių. Prieš žemės drebėjimą buvo evakuoti 3 tūkst. gyventojų. Sičuano provincijoje tvarką atkurti padeda kariuomenė.

Nuo to laiko, kai Haitį sausio 12 dieną sukrėtė 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, buvo palaidoti 52 tūkst. žuvusiųjų. Dalies aukų kūnai dar tebeguli po griuvėsiais, tačiau įvykio vietoje dirbantys Nyderlandų radijo žurnalistai teigia esą įsitikinę, kad žuvusiųjų skaičius tikrai neviršija 100 tūkst. Tiesa, Haičio vyriausybė teigia, kad oficialus žuvusiųjų skaičius siekia 217 tūkst., o prezidentas Rene Prevalis aiškina, kad žuvusiųjų bus tikrai ne mažiau kaip 300 tūkst.

Pirmadienį prie Haičio krantų užfiksuotas dar vienas žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 4,7 balo pagal Richterio skalę, praneša JAV Geologijos tarnyba. Kol kas nėra duomenų apie nukentėjusius per pirmadienį įvykusį žemės drebėjimą. Požeminių smūgių epicentras užfiksuotas pirmadienio ankstų rytą. Požeminiai smūgiai fiksuoti 10 kilometrų gylyje.

Žemės drebėjimo Haityje aukų skaičius jau perkopė 300 tūkst. žmonių, teigia šalies prezidentas Rene Prevalis. R. Prevalis teigia, kad jau palaidoti daugiau nei 200 tūkst. žemės drebėjimo aukų, tačiau dar 100 tūkst. žmonių kūnai tebeguli po griuvėsiais. Anksčiau oficialiai buvo skelbiama, kad žemės drebėjimo aukų skaičius siekia 170-230 tūkst. žmonių. Tiesa, Haičio valdžia taip niekada ir neatskleidė, pagal kokią metodiką skaičiuojamas aukų skaičius.

Komisija ragina iš nenumatytiems atvejams skirtų ES lėšų skirti dar 90 mln. eurų žemės drebėjimo nuniokotai šaliai. Praėjus daugiau kaip mėnesiui po to, kai žemės drebėjimas nuniokojo Haitį, beveik milijonas jo gyventojų glaudžiasi palapinėse ir laikinose pastogėse. Artėjant uraganų ir liūčių sezonui, tokia padėtis kelia vis didesnį susirūpinimą.

Haičio katastrofos įkarštyje nauja kontroversija dėl įsivaikinimo Tuo metu tai turėjo atrodyti kaip gera mintis. Krikščionių grupė iš Aidaho „New Life Children’s Refuge“ nematė reikalo vargintis dėl dokumentų ar oficialaus leidimo, kai nusprendė 33 vaikus iš Haičio pervežti į Dominikos Respubliką, kur, matyt, tikėjosi įkurti vaikų namus. Įsiutę pareigūnai, pateikę kaltinimus pagrobimu, areštavo dešimt grupės narių (šie kaltinimus neigia). Pasirodė, kad daugelis vaikų turi šeimas.

Žemės drebėjimo Haityje padaryta žala pranoksta net tuos nuostolius, kuriuos padarė 2004 metais Indoneziją nusiaubęs cunamis ar 2008 metais Mianmarą nuniokojęs ciklonas. JAV studija rodo, kad Haitį sugriovęs žemės drebėjimas yra didžiausia moderniųjų laikų gamtinė katastrofa. 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas ne tik nusinešė 250 tūkst. žmonių gyvybes, tačiau ir pridarė žalos už maždaug 14 mlrd. dolerių.

Europos Komisija siūlo iš ES biudžeto neatidėliotinos pagalbos rezervo skirti lėšų papildomai didelės vertės humanitarinei pagalbai Haičio gyventojams. Naujuoju Komisijos sprendimu dėl 90 mln. eurų paramos daugiausia lėšų bus skiriama daugybei per žemės drebėjimą namų netekusių Haičio gyventojų, kuriems skubiai reikalinga pastogė, taip pat pagalbai skirstant maistą ir labai reikalingoms sveikatos priežiūros paslaugoms.

Haitis gedi prieš mėnesį kilusio žemės drebėjimo aukų. Skaičiuojama, kad tuomet žuvo net 270 000 žmonės. Tūkstančiai žmonių meldėsi tiksliu žemės drebėjimo, vykusio sausio 12-ąją, laiku. Haičio prezidentas Renė Prevalas iškilmingai prisiekė, kad nelaimė šalies nepalauš. „Haitis nemirs, Haitis privalo nemirti“, - miniai šalies sostinėje Port o Prense sakė jis. „Nusišluostykite savo ašaras ir padėkite atstatyti Haitį“, - pridėjo.

890 milijonų – tai tarptautiniai Haičio įsiskolinimai kreditoriams. Besivystančių šalių finansų ministrai pareiškė, jog nebereikalaus iš Haičio 290 milijonų dolerių. Šaltinis: Wall Street Journal. 644 milijonų – tai pinigai, kuriuos Haičiui jau surinko privačios organizacijos. Virš 200 milijonų dolerių buvo perduota Raudonajam kryžiui – prieš žemės drebėjimą sveikatos projektuose Haityje dirbo 15 šios organizacijos atstovų.

Žemės drebėjimo aukų skaičius Haityje jau pasiekė 230 tūkst. žmonių, skelbia šalies vyriausybė. Susisiekimo ministrė Marie-Laurence Jocelyn Lassegue teigia, kad dar apie 300 tūkst. žmonių yra sužeisti. Be to, vyriausybė atkreipia dėmesį ir į faktą, kad į aukų skaičių neįtraukti žuvusieji, kuriuos privačiose kapinėse palaidojo privačios laidojimo firmos arba kuriuos palaidojo patys artimieji.

Lenkijos Aukštutinės Silezijos ir Mažosios Lenkijos regionuose antradienio ryte buvo juntamas nestiprus žemės drebėjimas. Skelbiama, kad drebėjimo stiprumas siekė 3,4 balus pagal Richterio skalę. Drebėjimo epicentras buvo netoliese Chelmeko miestelio. Virpesiai buvo jaučiami 15 kilometrų spinduliu. Priminsime, kad vasario 6 dieną žemės drebėjimas užklupo Žemutinę Sileziją. Tuomet virpesių stiprumas siekė 4 balus pagal Richterio skalę.

Haičio sostinės Port o Prenso turgaus aikštėje iš po griuvėsių išgelbėtas vyras. Jis po nuolaužomis praleido net 28 dienas. 28 metų Evansas Muncie po nuolaužomis buvo palaidotas, kai sausio 12 dieną Haitį sudrebino 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Turgaus aikštėje vyras tuo metu pardavinėjo ryžius. E. Muncie atrado turgaus aikštę kasinėję žmonės. Nuo dehidratacijos ir bado kenčiantis vyras nedelsiant buvo nugabentas į amerikiečių administruojamą lauko ligoninę.

Stipriausios pasaulyje pramoninės šalys pareiškė nurašysiančios po nelaimės bandančio atsigauti Haičio tarptautinius įsipareigojimus, rašo „bbc.co.uk“. Tai Iqaluite vykusiame susirinkime pareiškė Kanados finansų ministras Jim Flaherty. Dalis Haičio skolos jau panaikinta 2009-aisiais. „Mes, G7, įsipareigojame panaikinti Haičio skolą mums priklausančioms valstybėms“, - patikino J. Flaherty.

Žemės drebėjimas Haityje jau pareikalavo daugiau nei 200 tūkst. žmonių aukų, teigia šalies vyriausybės vadovas Jeanas Maxas Belllevire‘as. Dar mažiausiai 300 tūkst. žmonių buvo sužeisti, o 4 tūkst. sužeistųjų prireikė galūnių amputacijos. Žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 7 balus pagal Richterio skalę, sugriovė 250 tūkst. namų, daugumą iš jų sostinėje Port o Prense. Jungtinės Tautos teigia, kad rekonstrukcijos reikia trims ketvirtadaliams sostinės pastatų.

Oficialus Haičio seismologas, įspėjęs šalį dėl žemės drebėjimo, teigia, kad ateityje jis pasikartos, ir siūlo valdžiai sostinę atkurti kitur. Kaip rašo „Spiegel“, seismologas Claude`as Prepetitas labai tikslius skaičiavimus atliko ne tik milimetrų, tačiau ir amžių tikslumu. Jis, apskaičiavęs Žemės gelmėse esantį slėgį ir energiją, kuria slėgis išsiverš, pranešė, kad Haičio laukia maždaug 7,2 stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas.

Haityje auga „amputuotųjų karta“, skelbia gydytojai, kurių duomenimis, po šalį nuniokojusio žemės drebėjimo dešimtys tūkstančių žmonių neteko vienos arba kelių galūnių. Vienintelis pastatas, kuriame buvo gaminami galūnių protezai, žemės drebėjimo metu buvo sugriautas, tad šaliai būtina pagalba. Sostinės Port o Prenso gydytojai teigia amputavę šimtus plaštakų, kojų, kojų pėdų ir rankų. Tačiau pranešama, kad į ligonines iš atokių vietų vis dar plūsta žmonės su itin rimtais galūnių sužalojimais.

Haityje gelbėtojai išgelbėjo 16 metų merginą, kuri po griuvėsiais be maisto praleido net 15 dienų. Darlene Etiene kentė nuo dehidratacijos ir buvo patyrusi kojos traumą. Mergina nugabenta į Prancūzijos administruojamą lauko ligoninę. Darlene buvo įstrigusi sugriuvusio namo vonios kambaryje ir išgyveno gerdama vandenį iš vonios. Prancūzijos gelbėtojai teigia, kad yra tikras stebuklas, kad prabėgus net 15 dienų nuo žemės drebėjimo, griuvėsiuose pavyko rasti išgyvenusį žmogų.

Panašus ar net stipresnis žemės drebėjimas, koks prieš 2 savaites sukrėtė Haitį, neabejotinai anksčiau ar vėliau smogs ir Izraeliui, teikia Nacionalio pasirengimo žemės drebėjimui komiteto pirmininkas Avis Shapira. „Aš tik ką grįžau iš Haičio. Kas nutiko ten, nutiks ir čia“ - taip Knesete kalbėjo pirmininkas. Jis perspėjo, kad ligoninės nėra pasirengusios susitvarkyti su tokio masto nelaime, o be to, žemės drebėjimo veikiausiai neatlaikytų dauguma iki 1980 metų pastatytų pastatų.

Kanados ministras pirmininkas Stephenas Harperis per tarptautinę donorų konferenciją, vykusią Monrealio mieste, pareiškė, kad tarptautinės bendruomenės laukia ilgas ir sunkus darbas siekiant atstatyti žemės drebėjimo nuniokotą Haitį. Premjero teigimu, darbai gali užtrukti net 10 metų. Haičio sostinę Port o Prensą sausio 12 dieną nuniokojo 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Paskutinėmis prognozėmis per drebėjimą žuvo nuo 150 iki 200 tūkst.

Mūsų laimei, žmogaus sukurtos technologijos dar nėra tokios galingos, kad galėtų kontroliuoti žemės gelmių stichiją. Sausio 12 dieną žemės drebėjimas smogė 10 mln. gyventojų turinčiai Karibų baseino valstybei Haičiui. Neturtinga šalis prarado sostinę ir, o tai gerokai baisiau, šimtus tūkstančių savo piliečių. Naujausiais duomenimis, vien Port o Prense žuvusiųjų - 150 tūkst., bet galutinis skaičius gali būti ir didesnis.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Surišti viena virve“. Kol lietuviai garbina sostą ir kelia prezidentę Dalią Grybauskaitę į aukštumas, jos kuruojamos ūkio ir kitos valstybinės sritys yra giliai dugne.