werneris herzogas

„Per pastarąjį dešimtmetį dar nemačiau tokio galingo, siurrealistinio ir gąsdinančio filmo“, – taip „Žudymo aktą“ („The Act of Killing“) apibūdino garsus dokumentinio kino režisierius Werneris Herzogas. Filmas jau apkeliavo daugiau nei 20 tarptautinių kino festivalių ir buvo apdovanotas daugiau nei 25 apdovanojimais.

Šį savaitgalį „Forum Cinemas“ kino centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose pradedamą rodyti naują trilerį „Blogas policininkas“ su Nicolu Cage’u policijos pareigūnai galės pamatyti nemokamai. Vienintelė sąlyga – turėti darbo pažymėjimą ir drauge atsivesti du draugus. „Už du draugus – nemokamas bilietas geram policininkui“, - skelbiama akcijos reklaminiame klipe filmo tinklapyje www.blogaspolicininkas.lt . Akcija vyks vasario 19-25 dienomis.

Spalio mėnesį Londone buvo (kai kurios parodos veikia ir dabar) net septynios šiuolaikinio lietuviško meno pozicijos. Pagal turinį jos yra beveik idealios – man tetrūksta vieno žanro, kad galėčiau pasakyti – na, dabar jau galima pradėti veikti ką nors rimčiau. Geras startas padarytas. Reitingai O kodėl džiugina lietuviško meno buvimas būtent Londone? Kodėl reikia mažiau džiaugtis, jei jis atsiranda Berlyne ar Paryžiuje? Na, džiaugtis reikia visuomet, bet atsiradimu Londone – ypač.

Senokai įtariau: tai, kas dokumentika vadinama Vakaruose, ir dokumentiniai Rytų, Centrinės Europos filmai – visiškai skirtingos sferos. „Kino pavasaris ‘06“, įsileidęs nemažai tokių juostų, galutinai patvirtino spėjimą.

Lietuvių kanalai tebekeičia pavadinimus. Ar pakis kas iš esmės, atsakyti sunkiau. Aišku, išgirdus “malonią” naujieną, kad firmos “Acme” nupirktas ir Lietuvos sinefilų taip lauktas naujasis Jimo Jarmuscho filmas “Kava ir cigaretės” kino teatruose apskritai nepasirodys, vis daugiau vilčių tenka sieti su televizija. Nors ir čia apstu kuriozų.

Balandžio 1-4 d. Vilniuje, “Lietuvos” ir “Skalvijos” kino teatruose, vyks Pirmasis nebyliojo kino festivalis “Tylos garsai”. Žiūrovai turės progą persikelti į audringą 3-iąjį dešimtmetį, kai kino menininkai ieškojo naujų išraiškos priemonių ir dar neatrastų kino kalbos galimybių.

Įdomu, ką galvojo prodiuseriai, kai filmui apie sovietų povandeninį laivą davė tokį pavadinimą? Iš pirmo žvilgsnio lyg ir aišku - taip vadinosi tikras sovietų atomlaivis, kurį ir šiandien galima pamatyti viename rusų uoste Šiaurėje. Be to, ne taip seniai rodytas kitas filmas apie tokį pat laivą vadinosi panašiai. Pamenate jo pavadinimą? “U-…?” Taip, ir aš nepamenu. Matyt, taip įprasta. Nors man vis tiek atrodo, kad vaizdingas pavadinimas visuomet geriau.