wells fargo

Didžiausių JAV bankų („JPMorgan“, „Goldman Sachs“, „Citigroup“, „Wells Fargo“, „Bank of America“ ir „Morgan Stanley“) vadovai uždirba vidutiniškai 2,1 karto daugiau negu didžiausių Europos finansų įstaigų vadovai, parodė britų verslo dienraščio „The Financial Times“ ir konsultacijų įmonės „Equilar“ atliktas tyrimas.

Jungtinių Valstijų bankas „Wells Fargo“ oficialiai sujungė savo padalinius, skirtus aptarnauti pasiturinčius klientus, ir atidarė naująjį investicinį fondą, atstovaujantį interesams žmonių, kurių turtas siekia 50 mln. dolerių ir daugiau. Naujasis „Wells Fargo“ padalinys, sukurtas sujungus „Family Wealth“ ir „Lowry Hill“ departamentus, pavadintas „Abbot Downing“. Apie planuojamą dviejų padalinių sujungimą „Wells Fargo“ paskelbė praėjusių metų lapkritį.

Ketvirtadienį JAV akcijų rinka prekybą pradėjo smarkiu smukimu, reaguodama į neigiamą pasaulio rinkų dinamiką ir vyraujantį pesimizmą. „Dow Jones“ indeksas ketvirtadienį sumažėjo 3,01 proc., iki 10789,79 punkto, „S&P 500“ smuko 3,06 proc., „Nasdaq Composite“ sumažėjo 3,16 proc., iki 2459,47 punkto. Ketvirtadienį smuko ir Europos akcijų rinka, ypač ženklus nuosmukis užfiksuotas bankininkystės ir kalnakasybos sektoriuje.

Penktadienį indeksas Dow Jones neatsilaikė aukščiau 10 tūkst. ir smuko. Per pirmąją svarbią veiklos rezultatų maratono savaitę akcijų rinka sugebėjo pasistiebti į viršų dėl paskelbtų sėkmingų finansų ir technologijų bendrovių pelnų. Tačiau savaitės pabaigoje akcijų kainos smuko investuotojams nusivylus „Bank of America“ ir „General Electric“ ketvirčio pranešimais.

Paskutinę praėjusios savaitės prekybos dieną JAV akcijų birža krito, todėl S&P 500 indeksas savaitę baigė su 5 proc. neigiamu pokyčiu. Praėjusią savaitę buvo galima įžvelgti tam tikrų investuotojų mąstymo pokyčių makroekonominių rodiklių atžvilgiu, t. y. kad lėtesnis kai kurių ekonomikos sektorių smukimas nebūtinai reiškia jų atsigavimą. Jau 461 bendrovė iš 500 S&P indekso bendrovių paskelbė 2009 m. I ketv.

Po šešių dienų iš eilės kritimo JAV akcijų rinka pagaliau atsigavo. Federalinio rezervų banko vadovas Benas Bernanke vakar savo pareiškime pranešė, jog šalies bankai neturi būti nacionalizuoti. Dėl to labiausiai į viršų pašoko bankų akcijos, fiksuodamos didesnius nei 10 proc. kilimus. Dow Jones Industrial Average indeksas antradienį pakilo 3,3 proc. iki 7350,94 punktų, S&P 500 indeksas šoktelėjo 4 proc. aukštyn iki 773,14 punktų, o Nasdaq indeksas fiksavo 3,9 proc. kilimą.

Dauguma JAV rinkos akcijų vakar krito sužinojus, kad Federalinis rezervų bankas sumažino šių metų ekonomikos perspektyvas. Tuo tarpu vyriausybė taip pat pranešė, kad pramonės produkcija smuko daugiau nei tikėtasi, o naujų namų statybos smuko iki rekordinių žemumų. FED vakar paskelbė, kad šiais metais JAV bendrasis vidaus produktas sumažės 1,3 procento. Dėl tokių naujienų labiausiai trečiadienį pigo telekomunikacijų bei komunalinių paslaugų sektoriai.

Baimė, kad Barako Obamos gelbėjimosi planas nepadės ištraukti JAV iš recesijos neigiamai paveikė šalies akcijų rinką. Tačiau indeksų kritimai buvo labai nežymūs, o S&P 500 netgi sugebėjo pakilti. Pirmadienį geriausiai sekėsi tik finansiniam ir sunkiosios pramonės kompanijoms. Dow Jones Industrial Average indeksas savaitę pradėjo 0,12 proc. kritimu iki 8270,87 punktų, „Standart & Poor 500" indeksas pasistiebė 0,2 proc. iki 869,89 punktų, o Nasdaq nusileido 0,01 procentu.

JAV akcijų rinka vakar vėl fiksavo nuostolius ir nubraukė trečdalį trečiadienį pasiekto prieaugio. Vakar kompanija „Microsoft“ (ISIN US5949181045) paskelbė, kad atsisako skelbti šių fiskalinių metų prognozes, kadangi tai padaryti yra be galo sunku. Tuo tarpu antrasis pagal dydį Ohajo valstijos bankas „Fifth Third“ vakar paskelbė jau trečiąjį iš eilės ketvirtinį nuostolį. „Dow Jones Industrial Average“ indeksas ketvirtadienį nukrito 1,3 proc.