vytautas tėvelis

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) aptiko beveik 80 t nesaugios vartoti vištienos – net 3,2 karto daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, o dažniausiai neatitikimų nustatoma – gamintojų iš Lenkijos produkcijoje. Iš kaimyninės šalies atvežama beveik 75 proc. visos importuojamos vištienos, likusioji dalis atgabenama iš Danijos, Latvijos, Olandijos, Suomijos, Estijos ir kitų valstybių.

Prieš pat Velykas daugelis Lietuvos gyventojų joms ruošiasi visu pajėgumu. Be šventinio namų kuopimo viena svarbiausių užduočių – spėti pasirūpinti kiaušiniais, ir geriausia, kad jie būtų baltu lukštu. Ir „spėti“ visai ne perkeltine šio žodžio prasme, nes kiekvienais metais pastebima tendencija, kad prieš pat Velykas kiaušiniai baltu lukštu iššluojami iš prekybos vietų.

Artėjant Velykoms parduotuvių lentynose padaugėjo pigesnių ukrainietiškų kiaušinių. Lietuvos paukštininkystės verslas skundžiasi, kad jie nesugeba konkuruoti su produkcija iš trečiųjų šalių. Mat ukrainietiški kiaušiniai dedami fermose, kuriose negalioja Europos Sąjungos reikalavimai. Vištos Ukrainoje gyvena mažesniuose narvuose, dėl to ir auginti jas pigiau nei Lietuvoje.

Šiuo metu įprasta, kad dėl sezoninių veiksnių padidėja daržovių kaina, tačiau pažvelgus į metinę statistiką matyti, kad itin brango du kasdieniai lietuvių produktai: juoda duona ir kiaušiniai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kiekvieną savaitę renka tam tikrų produktų kainas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės miestų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ prekybos tinklų parduotuvėse.

Lietuvoje vištienos populiarumas pastaruosius metus sparčiai auga, tačiau teigiama, kad kaina nekinta. Skaičiuojama, kad per metus vienas lietuvis vidutiniškai jos suvartoja apie 30 kg. Lietuvos paukštininkystės asociacija informuoja, kad brangiausios vištienos dalies – krūtinėlės – kaina Lietuvoje yra bene mažiausia Europos Sąjungoje. Vis dėlto artimiausiu metu prognozuojamas nežymus būtent krūtinėlės kainos augimas – jis jau fiksuojamas kai kuriose užsienio šalyse.

Viena višta dedeklė per metus padeda apie 300 kiaušinių. Kiek daugiau nei du milijonai vištų Lietuvoje yra laikomos būtent dėl šio tikslo. Kol vieni tuo mėgaujasi ir sako, jog kiaušinis – kone geriausias baltymų šaltinis, kiti jų nelaiko maisto produktu ir pareiškia, kad valgome ne ką kitą, o vištos ovuliaciją. Galbūt esate girdėję, kad liaudyje kiaušinis pavadinamas vištos mėnesinėmis. Specialistų teigimu, tai nėra iš piršto laužtas palyginimas.

Skelbimų portaluose ar turguje vis dar skelbiasi pardavėjai, siūlantys „ekologišką“ arba „natūralią“ vištieną. Jos kaina, palyginti su parduodama prekybos centre ar specializuotose parduotuvėse, gali būti net kelis kartus didesnė. Pirkėjai susivilioja, anot jų, sveikesniu produktu, todėl negaili pakloti ir kiek daugiau už tą patį mėsos kiekį. Vis dėlto, specialistų teigimu, nereikėtų apsigauti – ekologiškos vištienos Lietuvoje paprasčiausiai nėra.

 Irma Janauskaitė, LRT televizijos laida „Šiandien“ Mėsos perdirbėjai, gyvulių ir paukščių augintojai Vyriausybės prašo neskriausti vietos įmonių ir kartu apsaugoti rinką nuo prastų gaminių. Siūlomi būdai – suvienodinti kokybės standartus vidaus ir įvežamai produkcijai bei sumažinti pridėtinės vertės mokestį lietuviškiems gaminiams. Mėsos perdirbėjų skaičiavimu, lietuviškų gaminių pardavimai šalyje nuo 2008-ųjų krito per pusę: nuo 1,5 mlrd. litų iki 800 mln.

Sprendimas nuo gegužės 1 d. įvesti kasos aparatus dengtose turgaus patalpose kelia dvejopų minčių: jie lyg turėtų praskaidrinti turgaus prekeivių verslą, padaryti saugesnius turgaus lankytojus, tačiau smulkieji baiminasi, kad šis sprendimas – tik planų žlugdyti smulkųjį verslą dalis. Pirmadienį Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija rengia visuotinę protesto akciją prie Seimo.