vytautas kasiulevičius

Dėl didelių eilių pas gydytojus, ne visada kokybiškai suteiktų paslaugų gyventojų nepasitenkinimas sveikatos apsaugos sistema tik auga. Netyla kritika, kad viešosioms gydymo įstaigoms laiku neužtikrinant pacientams reikiamos pagalbos šalies medicina tik stumiama privataus sektoriaus link. Viešųjų šalies sektorių vadinamojo privatizavimo rizikoms aptarti Lietuvos socialdemokratų partijos surengtoje diskusijoje dalyvavęs VU Medicinos fakulteto prodekanas prof.

Nors pandemija ne vienam atrodo likusi kažkur užmarštyje, koronavirusas niekur nedingo. Šeimos gydytojai jau skaičiuoja sergančiųjų augimą ir turi patarimą kiekvienam – susirgus nevertėtų numoti ranka į simptomus, o išsitirti, koks virusas paguldė į patalą.

Dar neseniai kilus šaršalui, kad šeimos gydytojai ambulatorinę pagalbą turės teikti visą parą, po sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės viešo situacijos išaiškinimo daugiau aiškumo neatsiranda ir dabar. Nors numatoma, kad šeimos gydytojo nepertraukiama pagalba turės būti teikiama tik 12 valandų per parą, lieka klausimas, ar po jo darbo valandų daliai pacientų paslaugų prieinamumas nepablogės, o gal net priėmimo skyriuje teks susimokėti papildomai.

Tokių pacientų, kurie pas šeimos gydytoją per metus sugeba apsilankyti ir 150 kartų, nors kitas iškart nepatenka ir sukarščiavęs, nėra didelė dalis, tikina profesorius Vytautas Kasiulevičius. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į gausybę kitų nesutvarkytų ir kasdienį darbą apsunkinančių dalykų, kurie ilgina eiles pas gydytojus. V. Kasiulevičiaus pasakojo, kad šiuo metu šeimos gydytojai dirbdami vienu etatu vidutiniškai konsultuoja 30 pacientų per dieną.

Naujiems koronaviruso atvejams, atrodytų, augant kaip ant mielių ne vieną aplanko nerimas, ar neteks rudenį vėl grįžti ne tik prie kaukių, bet ir didesnių apribojimų. Profesorius Vytautas Kasiulevičius konstatuoja, kad naujai pakilusi banga paprastai trunka kelis mėnesius, tačiau ramina tai, jog dabartinis virusas neatrodo sukeliantis sunkius susirgimus. Be kita ko, gydytojas ragina šiukštu nebandyti grįžti prie galimybių paso ribojimų.

Daugiau kaip šimtas šeimos gydytojų, slaugytojų, rezidentų išsirikiavo po Vyriausybės langais, simboliškai rišo vieni kitiems rankas ir į šuns dienas išdėjo ruošiamą sveikatos reformą. Susirinkę gydytojai reformą vadina grįžimu į sovietmetį, sako, kad jų greitai niekam nebereikės, didės ir eilės pas specialistus. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kritiką atremia – tvirtina, kad ji nepagrįsta.

Specialusis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, testai darbuotojams turi būti apmokami iš valstybės lėšų. Pasak jo, tai nurodo ir Konstitucijoje pateikiamos tezės, ir galiojančios direktyvos bei deklaracijos. Todėl prezidento puolimas dėl jo sprendimo vetuoti įstatymą, kuriuo už testus mokėtų patys darbuotojai, V. Andriukaičio nuomone, yra alyvos pylimas į ugnį.

Ne vienerius metus trunkanti pasaulinė COVID-19 krizė kelia vis didesnį žmonių nepasitenkinimą, emocinį išsekimą. Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, Lietuva šią žiemą pateks į ypač sudėtingą situaciją, nes visuomenės palaikymas vieniems ar kitiems sprendimams valdant šią krizę senka. Jo teigimu, būtina keisti taktiką ir suprasti, kad skiepai – ne vienintelis būdas ištrūkti.

Šiuo metu trečiąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gali gauti ne visi gyventojai, o tik tam tikros jų grupės. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai siūlo trečia vakcinos doze leisti skiepytis visiems gyventojams – vakcinų turime per akis, be to, taip elgiasi ir kai kurios kitos šalys. Tačiau ne visi specialistai sutinka su šia idėja ir ragina palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šio klausimo taip pat sako dar nesvarstanti.