vyriausybės programa

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimui pateikė aštuonioliktosios Vyriausybės programą. Premjerė ir ministrai atsakė į parlamentarų klausimus. Seimas prie Vyriausybės programos klausimo grįš penktadienį ir planuoja ją priimti nenumatyto posėdžio metu. Toliau Vyriausybės programą nagrinės atskiri Seimo komitetai ir frakcijos. I. Šimonytė tik stojusi prie tribūnos teigė, kad „kažkam pasirodė, kad tai kažkieno kito programa. Kažkam pasirodė, kad ambicijos per mažai.

Jeigu paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė tiksliai įgyvendins programą, kurios projektas paskelbtas pirmadienį, tuomet turėtų pabrangti žymėtas dyzelinas ir šildymas, jeigu šildomasi iškastiniu kuru. Be to, programos projekte numatoma ir daugiau mokestinių pakeitimų, pavyzdžiui, atsisakyti kai kurių socialinio draudimo įmokų lengvatų, apmokestinant pajamas atsižvelgti į visos šeimos, o ne į žmogaus gautas sumas.

Ketvirtadienį, Seimo posėdyje, valstiečiams pavykus pasiekti užsibrėžtus tikslus – sugriežtinti alkoholio kontrolę, valdantieji spaudė vieni kitiems rankas ir džiaugėsi. Tačiau pažiūrėjus į Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą, akivaizdu, kad džiaugtis įveiktais darbais dar gana anksti. Vien per likusį šių metų pusmetį planuojama daug esminių reformų. Jos, anot Mykolo Romerio universiteto docento S.Spurgos, valdantiesiems bus sunkiai įgyvendinamos.

Pagrindiniai sprendimai dėl Vyriausybės planuojamos mokesčių pertvarkos, įskaitant ir darbo pajamų mokesčių perkėlimas darbuotojui, turėtų būti priimti dar šiemet, sako finansų ministras. Vilnius Šapoka interviu BNS sakė, kad pasiūlymai dėl mokestinių lengvatų likimo turėtų būti parengti iki metų vidurio. Ministras taip pat pripažino esantis lengvatų mažinimo šalininkas, tačiau konkrečiai neįvardijo, kurių lengvatų gali būti atsisakyta.

Vyriausybė pirmadienį patvirtino jos programos įgyvendinimo planą, dėl kurio diskutuota kelias savaites. „Šiandien mes Vyriausybės pasitarime, o vėliau ir posėdyje pritarėme Vyriausybės programos įgyvendinimo planui“, - pirmadienį žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis. Pasak jo, Vyriausybė sieks mažinti socialinę atskirtį, įgyvendins švietimo ir darbo santykių reformą, didins gynybos biudžetą.

Vyriausybės parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms būstą ne didmiesčiuose, sparčiai lieknėjančių regionų tikrai neišgelbės, teigia ekonomistai. Kol Vyriausybės programos įgyvendinimo projektas iki 20 procentų išlaidų pirmajam jaunos šeimos būstui kompensuos jau 2018 metų viduryje, tačiau šis sprendimas nėra racionalus.

Rinkimų laimėtojos Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga į politikos olimpą įsiveržė nešdama rinkiminius pažadus. Deja, ilgai lauktas Vyriausybės programos įgyvendinimo projektas, kad bent švietimo regionuose srityje keli elementai ne šiaip neveiksnūs, bet dar ir vienas kitam prieštaraujantys. Tai Jungtinių mokyklų tinklo kūrimo ir tikslinių dotacijų mokytojams ir jų šeimos įsikūrimui regionuose idėjos.

Apie Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą buvo kalbėta daug, vertinti juodraštiniai variantai, kuriuose buvo minimi nauji mokesčiai. Tačiau pasirodęs oficialus dokumentas maloniai nustebino ne vieną ekonomistą. Visgi nors pažadai ir tikslai gražūs, matomi ne vieni spąstai. Vyriausybės programoje nebeliko „Solidarumo“ mokesčio ir dyzelinių automobilių apmokestinimo. Visgi, konkretumo trūksta. Tačiau palaikymo 17–osios Vyriausybės planui netrūksta.

Vyriausybė paskelbė savo programos priemonių plano projektą. Jame visko daug. Nuo siekių mažinti biurokratiją ir pritraukti investicijas, iki pažadų didinti išmokas už vaikus ar subsidijuoti pirmąjį būstą. Kad ir koks galutinis priemonių planas bus priimtas, tiek valdantieji, tiek mokesčių mokėtojai turės prisiminti vieną labai paprastą principą – kiekvienas biudžeto išleistas euras į jį patenka iš mokesčių mokėtojų pinigų. Bet koks pažadas, jei jis iš tikro vykdomas – kainuoja.