vokietijos kariai

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė teigia, kad Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergalė regioniniuose rinkimuose yra pavojaus skambutis tradicinėms Europos partijoms, tačiau neigiamų indikacijų dėl Lietuvoje dislokuojamos Berlyno brigados tikrai nėra. „AfD tikrai laimėjo Saksonijos žemėje (...) turėtume suprasti, kad pergalė vienoje žemėje nereiškia federalinės pergalės.

Vilniuje pradedami naujos mokyklos ir darželio Išganytojo kalvoje projektavimo darbai. Ugdymo įstaigą lankys Lietuvoje dislokuojamos Vokietijos brigados karių vaikai. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad sprendimas dėl švietimo įstaigos steigimo ant miesto centre esančios kalvos jau priimtas. Anot jo, nors mokyklai numatytas sklypas ribojasi su Vilniaus kalėjimu, Vokietijos atstovai dėl tokios kaimynystės prieštaravimų neturėjo.

Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą jau kurį laiką kelia klausimų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – ar tūkstančių karių atvykimas nesukels naujo nuomos kainų šuolio ir ar lietuviams netaps dar sunkiau rasti būstą? Nors dalis gyventojų baiminasi pasikartojančio 2022-ųjų scenarijaus, kai būstų pasiūla buvo smarkiai sumažėjusi, ekspertai sako, kad dabartinė situacija rinkoje kol kas yra gerokai stabilesnė.

Dėl saugumo Vokietijos kariuomenė stabdo socialinių tinklų nuomonės formuotojų veiklą savo gretose ir griežtina ribojimus fotografavimui ir filmavimui bazėse ar laivuose. Baiminantis, kad internete paskelbti vaizdai gali atskleisti slaptą informaciją, vasario 20 dieną įsigaliojo naujos taisyklės, penktadienį pranešė Gynybos ministerijos atstovė. „Tai nereiškia, kad nebeliks jokio turinio iš, pavyzdžiui, gerai žinomų nuomonės formuotojų“, tarnaujančių kariuomenėje, sakė atstovė.

Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad šalies kariuomenė sunkiai pritraukia savanorius. Ar spėsime užpildyti Vokietijos brigadą Lietuvoje? Apie tai, ar Vokietijai pavyks užpildyti brigadą Lietuvoje, su kokiais iššūkiais susiduria Bundesveras ir ką tai reiškia Lietuvos saugumui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vytautas Leškevičius ir Arūnas Kumpis.

Vokietija paskelbė, kad į Lenkiją nusiųs grupę karių, kurie, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos keliamos grėsmės, padės įgyvendinti šalies rytinės sienos stiprinimo projektą. Lenkija – tvirta Ukrainos rėmėja kovoje su Maskva – praėjusių metų gegužę paskelbė apie planus sustiprinti ilgą savo sienos ruožą, kuris apima Baltarusiją ir Rusijai priklausančią Kaliningrado sritį.

Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje vyksta „pagal grafiką“, ketvirtadienį Vilniuje sakė brigadai vadovaujantis generolas. Pajėgos, sukurtos reaguojant į didėjančią Rusijos grėsmę, skirtos sustiprinti NATO rytinio flango apsaugą.  „Mes svariai prisidedame prie NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumų“, – sakė brigados generolas Christophas Huberis, vadovaujantis Vokietijos kariuomenės Bundesvero 45-ajai šarvuotajai brigadai.

Lietuvoje besitreniruojantys Vokietijos kariai penktadienį rengia logistikos ir aptarnavimo procedūrų pristatymą. Ši treniruotė yra Vokietijos kariuomenės pratybų „Grand Eagle 25“ („Didysis erelis 25“) dalis. Anot kariuomenės pranešimo, šių pratybų metu sausuma, geležinkeliais, jūra ir oru į šalį atvyko apie 2 tūkst. Vokietijos karių bei 1 tūkst. vienetų karinės technikos.

 Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris tikina, jog likę brigados kariai į Lietuvą bus atsiųsti vos tik bus parengta reikalinga infrastuktūra. „Kariai yra čia, tuo pat metu yra pasirengusių karių Vokietijoje, kurie taip pat yra brigados dalis. Kai tik visa infrastruktūra bus parengta, galėsime atsiųsti visus likusius brigados karius“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė generolas C. Breueris.  „Viskas klostosi puikiai“, – patikino jis.

 Nors 5000 Vokietijos karių atvykimas žada pagyvėjimą NT rinkai, VU ekonomistas Algirdas Bartkus mato ne tik naudą, bet ir rimtus pavojus. Apie Vokietijos karių atvykimą, jų saugumą, bei NT rinką, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Bartkus.

Neseniai į Lietuvą atvyko 150 iš 5 tūkst. čia apsigyvensiančių Vokietijos brigados karių su šeimomis. Visgi jų kriterijai būstui mūsų šalyje yra gana neįprasti ir griežti – už tam tikrus patogumus jie yra pasiryžę ir nemažai sumokėti. Visgi, nors vokiečiai ieško gana brangių namų ar kotedžų, kuriems kelia aukštus reikalavimus, depozito per vieną kartą sumokėti nesutinka, o ir komunalinių paslaugų kainą reikalauja nustatyti iš anksto.

Vokietijai reikia kariuomenės, sugebančios gąsdinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną. Be to, pabrėžiama, kad kitai šios šalies vyriausybei teks spręsti itin svarbias karinio personalo, įrangos ir finansavimo užduotis. Kaip rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas, 2022 m. Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje metu Vokietijos vyriausiasis kariuomenės karininkas Alfonsas Maisas teigė, kad šalies pajėgos yra menkai aprūpintos.

Oficialiai pradedamos didžiausios istorijoje karinės infrastruktūros statybos. Rūdninkuose, vietoje, kur iškils didžiulis karinis miestelis, skirtas Vokietijos brigadai, įkasta simbolinė kapsulė. Miestelis bus milžiniškas – jame tilps tiek žmonių, kiek gyvena Šilalėje, o vien vidaus gatvių teks nutiesti per 10 kilometrų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vokietijos gynybos ministerija planuoja gerokai sustiprinti Bundesvero rezervą, kad jame būtų iki 60 000 vyrų ir moterų. Tai Berlyne žurnalistams pareiškė aukštas kariuomenės rezervistų reikalų pareigūnas.

Po nemalonaus incidento, kai rusų šnipai įrašė keturių aukšto rango vadų pokalbį, Vokietijos karinių oro pajėgų vadas Ingo Gerhartzas nurodė kariams sugriežtinti saugumo priemones. Telefoninės konferencijos, kurios metu aukštesniojo rango karininkai kalbėjosi apie galimybę prieš rusų pajėgas Ukrainoje naudoti raketas „Taurus“, įrašą paviešino Rusijos valstybinis transliuotojas RT. Šis incidentas Vokietijos vyriausybei pridarė daug nemalonumų.

Lietuvos kariuomenė perspėja gyventojus nepanikuoti. Nuo Lenkijos sienos šiomis dienomis judės Vokietijos Padidinto budrumo brigada su tankais, sunkiąja ir kitokia technika. Vyks į Švenčionių rajoną, Pabradės poligoną, kur vyks pratybos. Vokietijos brigada treniruojasi, per kiek laiko, kilus karui, galėtų savo pajėgas permesti iš vienos valstybės į kitą.

Vilniuje šiandien planuotas provokacinis protestas prieš NATO sąjungininkus ir Vokietijos karius, bet į jį niekas nesusirinko. Keletą dienų internete žmonės buvo kviečiami rinktis prie Vokietijos ambasados ir protestuoti prieš planus perkelti į Lietuvą vokiečių karių brigadą. Ir nors prie ambasados budėjo sustiprintos policijos pajėgos, pasirodė tik būrys žurnalistų, keli visuomenininkai ir vienas į protestą atėjęs vyriškis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė kad būtų buriama komisija, kuri koordinuos Lietuvos pasirengimą šalyje priimti Vokietijos karių brigadą. Komisiją sudarys premjerė, Vyriausybės kanclerė ir visi ministrai, išskyrus ekonomikos ir inovacijų, energetikos bei kultūros. Komisija posėdžiuose svarstys tarpinstitucinius klausimus, susijusius su Vokietijos brigados buvimu šalyje, bei inicijuos reikalingų sprendimų priėmimą.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad nusprendė iki kitų metų gegužės mėnesio nutraukti savo dalyvavimą Jungtinių Tautų misijoje Malyje dėl problemų su valdančiąja chunta. Kanclerio Olafo Scholzo kabinetas pareiškė, kad Berlynas per ateinančius 12 mėnesių išves savo karius iš šios Vakarų Afrikos šalies. „Nesvarbu, ar to norime, ar ne, tai, kas vyksta Sahelyje, turi įtakos ir mums“, – pareiškė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Vokietijos žadėtoji Lietuvai kariuomenės brigada pamažu virsta „vaiduoklių brigada“, rašoma vokiečių „Der Spiegel“. Šaltinių teigimu, Vokietijos valdžia nesutinka atsiųsti į Lietuvą tūkstančių vokiečių karių, vietoje to siūlo „greitą reagavimą“. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pernai į Lietuvą atvyko su didžiuliais pažadais: šalis suteiks visą brigadą Lietuvos gynybai, tuomet aiškino jis.

Lietuva prašo Vokietijos atsiųsti daugiau karių ir tikisi pagalbos pertvarkyti mūsų oro gynybos sistemą. Taip pareiškė Gitanas Nausėda, priėmęs čia atvykusį Vokietijos prezidentą Štainmajerį. Šis savo ruožtu paaiškino, kodėl Vokietija po dešimtmečių nesikišimo politikos nusprendė tiekti ginklus Ukrainai.

Rusijai grasinant Ukrainai karu Vokietija į Lietuvą siunčia papildomus pusketvirto šimto karių, kurie sustiprins prieš 5 metus mūsų šalyje įsteigtą NATO priešakinių pajėgų batalioną. Jame iki šiol buvo pusė tūkstančio vokiečių karių. Prie karinės technikos išrikiuotos Rukloje Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke esantys kariai sako karo grėsmės nejaučia.

Prieš Lietuvoje dislokuotus Vokietijos karius nukreiptas melagingas pranešimas galėjo būti Rusijos ataka, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. „Tai gali būti ir iš Rusijos, bet gali būti ir kitų žaidėjų Lietuvoje“, – BNS ketvirtadienį Briuselyje sakė R.Karoblis. Melagingą pranešimą šalies policijai ketvirtadienį aptarė NATO gynybos ministrai, diskutavę apie tarptautinių batalionų Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokavimą.

Trečiadienį į Kauno oro uostą Karmėlavoje dviem Vokietijos kariniais orlaiviais C-160 atskraidinta pirmoji, apie 70 Vokietijos karių grupė. Juos oro uoste pasitiko Vokietijos kontingento ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje vadas pulkininkas leitenantas Christoph Huber. Keliais etapais atvykstančių Vokietijos pajėgų pagrindą sudaro kariai iš 12-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 122-ojo Vokietijos mechanizuotojo pėstininkų bataliono.

Baltijos oro erdvę saugantys Vokietijos lakūnai su dovanomis apsilankė Panevėžyje. Kartu su Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazės kariais jie apsilankė nevyriausybinės organizacijos „SOS vaikai“ šeimos namuose Panevėžyje.Iki šiol keturiasdešimt vaikų dienos centrą lankančių socialiai remtinų šeimų vaikai naudojosi vienu nenauju kompiuteriu.