vokeliuose

Vyriausybei šią savaitę nepritarus Seime svarstomiems siūlymams įvesti progresinius mokesčius, socialdemokratų lyderis teigia, kad taip atsitraukiama nuo rinkimų pažadų. Gintautas Paluckas taip pat sako, kad valdantieji nesiruošia mažinti pajamų nelygybės.

Palangoje veikianti Moldovos piliečio vadovaujama statybų bendrovė, įtariama, dirbantiems savo kraštiečiams dalį atlyginimo mokėjusi neoficialiai. Tai išsiaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai. Pirminiais tyrimo duomenimis, 2016 metais įsteigtoje bendrovėje dirbo apie 20 statybininkų. Porą metų veikianti bendrovė atliko statybų darbus Joniškyje, Klaipėdoje ir Vilniuje.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl statybų bendrovėje darbuotojams mokėto neoficialaus atlyginimo. Skaičiuojama, kad tuometinis statybų bendrovės vadovas sumokėjo 60 tūkstančių eurų „vokeliuose“. Tyrimo metu statybos bendrovė atlygino valstybės biudžetui padarytą piniginę žalą.

Jei nusipirkote suklastotus ar nelegaliai pagamintus maisto produktus, ar reikėtų jų platintojus kišti į kalėjimą? Nuomonės dėl to skirtingos. Tikrintojus užrakino Už nelegalią maisto gamybą ir prekybą, produktų klastojimą siūloma įteisinti baudžiamąją atsakomybę. Atitinkamas Baudžiamojo kodekso pataisas inicijavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Teisininkai abejoja, ar už tokią veiklą reikėtų sodinti į kalėjimą.

Per metus šešėlinės ekonomikos problemą šalyje įžvelgiančių verslininkų skaičius nežymiai sumažėjo, tačiau Lietuvoje pagal šį rodiklį vis dar prastesnė situacija nei vidutiniškai Centrinės ir Rytų Europos (CRE) regione. Ypač smarkiai Lietuva atsilieka nuo Estijos: Lietuvoje šešėlinę ekonomiką kaip svarbią problemą įvardina 83 proc. verslininkų, Estijoje – tik 34 proc. Visame CRE regione šešėlinės ekonomikos problemą pastebi 73 proc.

 Naujai išrinktasis Vilniaus meras, liberalas Remigijus Šimašius siūlo Lietuvos bankui (LB) sušvelninti sąlygas kredito institucijų vartotojams teikiamų paskolų sąlygas. Jo nuomone, banko valdyba pažeidžia konstitucines vartotojų teises ir nemato ekonominės situacijos. Netenkina 40 proc.

Valstybės vadovams vėl prabilus apie tai, kad būtina kelti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), LRT.lt kalbinti ekonomistai sako laukiantys meto, kada tokio reguliavimo Lietuvoje apskritai nebereiks. Tačiau taip bus dar negreitai. „Susidarė paradoksali situacija, kai nedarbas išlieka aukštas, bet rinkoje specialistų trūksta. Tai rodo, kad problemos yra struktūrinės“, – pažymi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.

 Edgaras Savickas, LRT.lt Minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) Lietuvoje gauna maždaug penktadalis darbuotojų, todėl nenuostabu, kad dalis politikų prieš kiekvienus rinkimus žada jį didinti. Rinkėjai už pažadus atsidėkoja balsais, netgi tada, kai netiki, kad jie bus įgyvendinti. Klaipėdos rajone gyvenanti 37 metų Alma Kasparienė per praėjusius Seimo rinkimus balsavo už Darbo partiją. Nors šiandien uždirba šiek tiek daugiau nei MMA, tačiau tada gaudavo būtent tiek.

Ar kam nors gali kilti abejonių, jog didesni dirbančiųjų atlyginimai padidintų jų ir visuomenės gerovę? Bet ar iš tiesų siūlymas didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 1500 litų turėtų tik teigiamas pasekmes ir yra savalaikis ? Ar gali būti, kad jis pagrįstas tik gerais ketinimais, o ne realiomis valstybės ir įmonių galimybėmis? Kaip minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas padėtų jau dabar apie 1500 litų uždirbantiems kvalifikuotiems viešojo sektoriaus specialistams – bibliotekininkams...