vitalijus andrejevas

Iki 2021 metų rugsėjo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno bus įrengtos 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos. Darbai bus atlikti pagal įsigaliojusią Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir jungtinės veiklos ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „Maniga“ ir UAB „Tiltuva“, sutartį. Sutarties kaina, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra 4,83 mln. eurų su PVM, rašoma Kelių direkcijos pranešime spaudai.

Nuo rugsėjo atleidžiamas Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas sako esąs nemėgstamas dabartinės Susisiekimo ministerijos vadovybės. Be to, jis įtaria, kad kelių tiesimo įmonės galėjo neteisėtai siekti nušalinti jį iš posto.

Valdžios sprendimas užšaldyti reikšmingą dalį Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, jas nukreipiant socialinėms išmokoms, turės neigiamos įtakos šalies kelių tinklų plėtrai, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas. „Pinigų jau trūksta, apie tai esame parašę jau ne vieną raštą. Mes negalime meluoti, kad kažką įgyvendinsime neturėdami tam finansų, todėl visus besikreipiančius informuojame apie faktinę situaciją“, – interviu BNS sakė V. Andrejevas.

Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir dviejų rangovų pasirašytas sutartis valstybinės reikšmės keliuose iki 2020 m. pabaigos bus įrengta 70 momentinių greičio matuoklių. Bendra projekto vertė 3,1 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai. Naujieji matuokliai matuos ne tik greitį, bet ir tikrins techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą.

Valstybiniuose keliuose išjungus vadinamuosius inkilus, greičio mėgėjai neliko nepastebėti. Į darbą kibo naujieji sektoriniai matuokliai ir jų kraityje yra apvalus skaičius kelių erelių – per pirmą šių metų pusmetį užfiksuota net 50 tūkstančių pažeidimų. Dalis vairuotojų mano, jog policija ir kitos institucijos išvengtų tokio didžiulio darbo, jei dalyje Lietuvos kelių būtų padidintas maksimalus leistinas greitis.

Beveik 60 proc. ištirtų asfaltuotų rajoninių kelių šalyje yra nepatenkinamos būklės, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Deja, turime pasakyti, kad kelių kokybė yra bloga. 59 proc. kelių yra nepatenkinamos būklės, jų kokybės indeksas neatitinka reikalavimų“, – žiniasklaidai Trakų rajone ketvirtadienį sakė R. Masiulis, pristatydamas pirmuosius – tūkstančio kilometrų – mobilios kelių būklės tyrimų laboratorijos rezultatus.

Panevėžio rajone – absurdiškas žvyrkelių tvarkymo ir pinigų švaistymo pavyzdys. Asfaltuoti rengiamasi ne kelią per kaimą, o atšaką, vedančią į niekur. Rajono valdžia nusiplovė rankas, esą tai ne jos reikalas, o kelią tiesianti valstybinė kelių direkcija akmenį meta atgal – Panevėžio rajono savivaldybei, kaip ir kitoms, dar prieš dvejus metus siuntė valstybinės reikšmės žvyrkelių planus, ką asfaltuos.

Lietuvoje prasideda vieno svarbiausio magistralinio kelio, Vilnius-Kaunas-Klaipėda (A1) kapitalinis remontas. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek truks kelio remonto darbai ir su kokiais sunkumais susidurs vairuotojai. Kaip tv3.lt informavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Vitalijus Andrejevas, pirmiausia darbai prasidės atkarpoje ties prekybos centru „Mega“. O tiksliau, eismo pakeitimai prasidės prieš A1 ir „Via Baltica” sankirtą.

  Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pareiškus, kad Automobilių kelių direkcija turi nutraukti 9,46 mln. eurų vertės Rusnės estakados statybų sutartį, direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas sako, kad sutarties nenutrauks, nes būtų sužlugdytas vietos gyventojams svarbus projektas.   „Rusnės gyventojai estakados laukė dešimtmečius, o šio projekto sustabdymas sužlugdytų teisėtus jų lūkesčius, tuo labiau, kad projektas jau praktiškai baigtas.