visuomis

Valstybės įmonės egzistuoja per 20 metų. Tiek laiko valdžiai prireikė pripažinti, kad valstybės išlaikomi klerkai neturi jokios kompetencijos jas valdyti. Kiek milijardų dėl to nuplaukė pro šalį – neskaičiuojama. Bet mokesčių mokėtojams užkraunamos vis naujos prievolės susimokėti už nesibaigiančią jų valdymo pertvarką. Reikia pinigų? Yra! Už skandalingai žlugusį „Visuomio“ planą Lietuva kažkokiam švedui Detteriui jau susimokėjo. Iki galo neišaiškintais duomenimis, apie 100 tūkst.

„Lietuvos geležinkeliai“ kitąmet biudžetą žada papildyti daugiau nei 100 mln. litų. Tačiau premjero patarėjui tokie skaičiavimai kelia abejonių. Kartu norima, kad įmonė prie biudžeto prisidėtų labiau. Vyriausybei deklaravus siekį iš valstybinių įmonių į biudžetą išspausti kuo daugiau, viena didžiausių šalies įmonių „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, kad šiemet bendrovės indėlis į iždą viršys šimtą milijonų litų. „Per pelno mokestį ir dividendus gali būti apie 72 mln.

Premjero, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės ministrus dėl žlungančių projektų kaltina ne vien opozicija, bet ir koalicijos partneriai. Enrgetikos ministras „tarkuojamas“ toliau Pirmadienį, dėl žlugusio atominės elektrinės investuotojo konkurso, Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ pradės rinkti parašus energetikos ministro Arvydo Sekmoko atstatydinimui paremti.

Sulaukus pasipriešinimo iš kai kurių ministrų, bandymai pertvarkyti Lietuvos turto valdymą, perimant jį iš ministerijų ir sutelkiant vienose rankose, patyrė nesėkmę. Valstybės įmonių valdymo koncepcijoje, kurią kitą savaitę svarstys Vyriausybė, atsisakoma planų įmones valdyti per specialiai steigiamą įstaigą – visas turtas paliekamas ministerijoms.

Visų valstybinių įmonių subūrimui po vienu stogu, šiuo atveju „Visuomiu“, Lietuva dar yra nepasiruošusi, nes tiek jos gyventojus, tiek politikus kausto natūralios baimės. Ūkio ministras Dainius Kreivys pripažino, kad būtent šio faktoriaus neįvertino. „Visuomio“ idėja nemirė. Vis dėlto po viena bendrove sudėti visas šakas, ko gero Lietuva šiandien yra nepasiruošusi: ar dėl skaudžios patirties, ar dėl „Leo LT“, ar prisimenant visą privatizaciją iškart po Sovietų Sąjungos griuvimo.

Vartant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės ataskaitas ir klausantis kalbų peršasi išvada, kad didžiausiu savo nuopelnu Vyriausybė laiko elementarių kasdienių funkcijų vykdymą. „Permainų koalicijos“ vardu pasivadinę reformatoriai, oponentų ir dalies ekspertų nuomone, jokių sisteminių reformų nė nepradėjo.

Seimo Krikščionių partijos frakcija kreipėsi į ūkio ministrą Dainių Kreivį su prašymu paaiškinti, ar Ūkio ministerija nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo. Šios frakcijos duomenimis, Ūkio ministerija, kurdama valstybinių įmonių valdymo modelį „Visuomis“, į pagalbą pasitelkė švedų konsultacinę bendrovę „Detter&Co“ ir už paslaugas sumokėjo 100 tūkst. litų.

Atrodo, kad savivaldybės, ministerijos, įvairios kitos institucijos varžosi tarpusavyje, kas brangiau nupirks „strategiją“, „planą“, „viziją“... Nesvarbu, kad šalyje siaučia skurdas, ar kad dauguma tų strategijų tėra didelis muilo burbulas. Gražūs lozungai už gražius mokesčių mokėtojų pinigus. O jei „strategas“ dar ir iš už jūrų marių, jo vertė neabejotinai kyla. Tokiam negaila ir šimtų tūkstančių, ar net milijonų, kaip kad nutiko su Energetikos ministerija ir viena užjūrio kompanija.

Valstybė valdo turtą už beveik 18 mlrd. Lt ir sulaukia vos 0,1 proc. grąžos. Tai valdžia sužinojo tik pasamdžiusi Švedijos ekspertus, kuriems atseikėjo 100 tūkst. Lt. Tačiau pasiūlyta holdingo kūrimo idėja sulaukė Prezidentės, opozicijos ir netgi valdančiosios koalicijos politikų kritikos. Tad „Visuomiu“ pavadinta struktūra tapo tik dar vienu aistras sukėlusiu ir greitai subliuškusiu projektu. Dabar jau svarstoma kito darinio – centrinės agentūros – steigimo galimybės.