visatos plėtimasis

Jeigu trokštate kaip reikiant įsijausti į trijų astronomų, prieš kelias savaites nuskynusių fizikos Nobelio premijos laurus, atliktus tyrimus, pabandykite į Visatą pažvelgti kaip į tešlos gumulą – taip, razinomis pagardintą tešlą, kuri ką tik užminkyta ir pasiruošusi kilti. Nagi, drąsiau.

Švedijos Nobelio premijos komitetas 2011 m. Nobelio fizikos premiją skyrė trims mokslininkams už Visatos plėtimosi spartėjimo atradimą. 2011 m. Nobelio fizikos premiją pasidalins amerikiečiai Saulas Perlmutteris, Adamas G. Riessas ir Australijos mokslininkas Brianas P. Schmidtas.

Greitėjantis Visatos plėtimasis tėra tik iliuzija, panaši į miražą dykumoje. Netikras įspūdis susidaro dėl būdo, kuriuo mūsų konkretus kosmoso regionas lėtai slenka per likusį kosmosą, teigia kosmologas Christosas Tsagasas. 1929 metais kosmologai nustatė, kad Visata plečiasi: kosmoso struktūra – laiko ir erdvės kontinuumas – tempiasi.

1998 metais buvo atrasta, kad Visata plečiasi su pagreičiu. Dabar plačiai priimtas šio reiškinio aiškinimas remiasi vis dar nestebėtos tamsiosios energijos egzistavimu. Žinoma, yra pasiūlyta ir kitų aiškinimų. Viena iš alternatyvių idėjų kalba apie tam tikros rūšies masyvius objektus stumiančios jėgos, gravitacinės jėgos, egzistavimą. Ši antigravitacinė jėga ir plečia Visatą.

Astronomai, bandantys išsiaiškinti, kaip gimė Visata, turėtų paskubėti. Mat ateityje daugumos su tuo susijusių įrodymų nebeliks, teigiama naujame tyrime. Nors ateities astronomai greičiausiai naudos pažangesnes technologijas ir turės išsamesnių gamtos mokslų žinių, jie nebegalės pasinaudoti paskutiniais po Didžiojo sprogimo likusiais pėdsakais, rašo SPACE.com. Po sprogimo, prieš 13,7 mlrd.

JAV mokslininkas teigia radęs atsakymą į klausimą, kaip būtų galima paaiškinti spartėjantį Visatos plėtimąsi. Jo teigimu, gali būti, kad mes gyvename juodojoje skylėje, kuri egzistuoja kitoje Visatoje.