vilpišauskas

Šio mėnesio viduryje po prezidento sušaukto Užsienio reikalų koordinacinės tarybos posėdžio jo vyriausioji patarėja užsienio reikalams Asta Skaisgirytė teigė, kad „reikia parengti ilgalaikę Lietuvos strategiją Baltarusijos klausimu“. Tai derėtų suprasti, kaip pripažinimą, kad ligšiolinė Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu nebuvo rezultatyvi.

Praėjusią savaitę kai kuriuos naujosios Vyriausybės posėdžio dalyvius turėjo būti apėmęs déjà vu jausmas. Panašiai skubiam posėdžiui savaitgalio dienomis kovo viduryje rinkosi ankstesnės vyriausybės ir ministerijų vadovybė, o po to buvo paskelbta apie karantino taisyklių įvedimą Lietuvoje ir paramos verslui bei gyventojams priemones.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad prezidento Gitano Nausėdos pristatytas planas spręsti krizę Baltarusijoje gali būti naudingas baltarusių pilietinei visuomenei, tačiau yra didelė tikimybė, kad Aliaksandras Lukašenka jį atmes. Pagal G. Nausėdos planą, Baltarusijos prezidentas turėtų sutikti įkurti „nacionalinę tarybą“ iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų, nutraukti jėgos naudojimą ir paleisti sulaikytus protestuotojus.

Europos Sąjungos lyderių sutarimas dėl ekonomikos gaivinimo plano ir naujojo bendrijos biudžeto yra reikšmingas pasiekimas, tačiau lėšų skirstymo kriterijus kai kuriais atvejais nulėmė siauri nacionalinės politikos interesai, sako profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Eksperto teigimu, Lietuvos prezidentas derybose laikėsi daugelio metų nuoseklios pozicijos, tačiau kritikai gali pasigesti jo dėmesio toms sritims, kur ES lėšų investavimas atneša didžiausią grąžą.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda logiškai sudėliojo temas, bet iš jo negalima susidaryti aiškesnio vaizdo apie paties prezidento veikimą siekiant išsikeltų tikslų.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Europos Komisijos pasiūlytas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planas turi rimtų trūkumų dėl lėšų panaudojimo neefektyvumo ir skolos naštos perkėlimo ateičiai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus teigimu, Lietuvos politikos formuotojai derybose turėtų neužsižaisti su pateiktų „skaičių magija“, o atidžiai vertinti finansinius įsipareigojimus ateityje bei ES lėšų panaudojimo sąlygas.

Po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasitraukimo Lietuvos diplomatijai kils iššūkis įtikinti kitus politikus Berlyne dėl savo saugumo interesų, sako politologas Ramūnas Vilpišauskas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktoriaus, kitos Vokietijos partijos, ypač „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ar socialdemokratai (SPD), turi mažiau palankų Lietuvai požiūrį į Rusiją.

Rugpjūčio mėnesį Europos Sąjungos (ES) institucijų veikla paprastai sulėtėja dėl vasaros atostogų, Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybininkai taip pat šiuo metu daro pertrauką. Tačiau diskusijos apie „Brexit“ derybų baigtį ir galimus scenarijus toli gražu nenurimo. Nenuostabu – iki jų planuojamos baigties spalio mėnesį liko visai nedaug laiko, ypač įvertinant, kiek nedaug pasistūmėta derinant JK ir ES pozicijas nuo praėjusių metų pavasario.

Valdantieji „valstiečiai“ sušvelnino savo poziciją dėl alkoholio prieinamumo griežtinimo, nes susidūrė su visuomenės kritika. Tai, kad politikai nesitikėjo tokio pasipriešinimo, rodo jų nepatyrimą ir lyderystės trūkumą, teigia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau teigė, kad kompromisų dėl alkoholio nebus, tačiau ketvirtadienį Seimas nubalsavo už švelnesnį Alkoholio kontrolės įstatymo variantą.