Vienam gale kablys

„Dzūkijoje labai gražu, tik žuvies čia maža“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako legendinis Lietuvos žvejys, laidos „Viename gale kablys“ kūrėjas ir vedėjas Paulius Korsakas. Savo teoriją jis ruošiasi patikrinti pirmąjį birželio savaitgalį – sukoręs daugiau nei tris šimtus kilometrų nuo Klaipėdos iki Varėnos, jis neabejotinai įmerks meškerę į aplinkinių ežerų ar upių vandenį, tikėdamasis laimikio.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas žvejojo pirmąsias pavasario sezono žuvis. Žūklės ekspertas ne tik pasakojo apie upėtakių žvejybos subtilybes, bet ir apie į juos labai panašias žuvis – šlakius. Didžiulį laimikį pagavęs vedėjas tikino, kad progų juos pamatyti dar bus ne viena. Laidos vedėjas pasakojo apie svarbiausius dalykus, kuriuos reikėtų žinoti prasidėjus pavasarinės žūklės sezonui. Vyras tikino, kad laimikiais gali tapti ne tik upėtakiai.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas atidarė pavasarinį upėtakių sezoną. Žvejys atskleidė svarbiausias subtilybes, kaip tinkamai pasiruošti šiam sezonui. Nors pirmasis laimikis šį sezoną P. Korsaką nuvylė, antrąjį kartą užkibęs upėtakis nebepaspruko. „Eina šikti! Blemba, pirma žuvis ir atsikabino. Gerai laikiau aš jį, matyt, už galiuko pasiėmęs atsargiai“, – juokėsi žvejybos ekspertas.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas turi atsisveikinti su viena populiariausių žūklių. Nuo vasario mėnesio iki gegužės – tris mėnesius Lietuvoje negalima žvejoti lydekų.  „Noriu priminti visiems, kad nuo vasario 1 d. mes ilsimės. Ilsisi lydekos, o mes ilsimės nuo jų. Dabar tik gegužės pradžioje bus galima jas vėl gaudyti. Vasaris, kovas ir balandis yra tas metas, kai lydekoms yra poilsis.  Jeigu užkibs – nieko nepadarysi.

Lietuvoje paspaudus šaltukui žvejai su nekantrumu laukia naujojo ir kiek vėluojančio poledinės žūklės sezono. Tačiau pirmasis ledas – ne tik kibimas, bet ir pavojus. TV6 laidos „Viename gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas primena – į poledinę žūklę reikia eiti ne vienam ir turėti svarbias saugumo priemones. Žvejoti ant ledo – tik su smaigais Lietuvoje žvejoti ant ledo galima tik turint specialius smaigus, kuriais netikėtai įlūžus galėtum išlipti iš vandens.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjui Pauliui Korsakui ruduo asocijuojasi su ešerių žūkle. Taktika, kaip pagauti šių žuvų daugiau rudenį, gana paprasta – tenka gerokai pavargti, kol aptinkama jų buriavimosi vieta, mat vasarą esant šiltesniam orui jie gali būti pasklidę po visą ežerą ar upę. Rudenį aptikti būrius nėra lengva, bet tą padarius žūklė teikia be galo daug azarto.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ epizode vedėjas Paulius Korsakas dalinasi savo atliktais eksperimentais, kaip nenaudojant gyvo jauko pagauti daug karšių. Kaip teigia pats žvejys, žvejyba yra kūryba. Pažiūrėkite, gal ir jūs pabandysite kelis parodytus eksperimentus? Vienas žymiausių Lietuvos žvejų parodė, kaip galima žvejoti ir „prisikviesti“ arčiau žuvų naudojant ne gyvą jauką, o metodinės šėryklinės žūklės (angl. method feeder) būdą.

Patyręs žvejas Paulius Korsakas TV6 laidoje „Vienam gale kalbys“ prisiminė įsimintiniausias vasaros žūkles ir užsiminė, kad jau netrukus pradės ruoštis rudens žūklei. Vasaros pradžioje, birželio mėnesį laidos kūrybinė grupė gaudė plėšrias žuvis Kauno mariose. Prisiminęs starkių žvejybą jis neslėpė, kad tai buvo kone pati smagiausia šią vasarą. „Pagavome be galo daug žuvies ir prisiminimai tikrai ilgam. Tuo labiau, kad Kauno marios atsigavusios, žuvies ten tikrai daug.

Rugsėjo 1-ąją prasidėjus lašišų ir šlakių žvejybos sezonui, vis daugiau žvejų patraukė į šios žuvų karalienės paieškas. Į lašišų žūklę Neryje leidosi ir TV3 laidos „Vienam gale kablys“ veidas Paulius Korsakas. „Pernai buvo karantinas, niekas niekur nevažiavo. Porą metų mes su jumis jau praleidome rudenį prie upės. Žūklė kaip visada nebus lengva, bet žvejyba turi būti įdomi ir mes turėsime, ką veikti“, – prieš išsiilgtą lašišų žūklę džiaugėsi P. Korsakas.

Sekmadieninė TV6 laida „Vienam gale kablys“ leidosi į rudeninę starkių žūklę Kauno mariose. „Kauno mariose šiemet jau filmavome vieną laidą ir tai darėme iš valčių, o dabar mane pakvietė pabandyti savo sėkmę nuo kranto. Dabar yra tas metas, kai daugelis Kauno mariose pradeda žvejoti starkius“, – laidos žiūrovus intrigavo Paulius Korsakas. Priklausomai nuo vandens temperatūros, šios žuvys neršia balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, o šių žuvų žūklė draudžiama iki gegužės 20 dienos.

Šylant orams laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas leidosi į starkių ir ešerių žvejybą Kauno mariose. Daugeliui žvejų kyla klausimas, kokios spalvos ir formos guminukus ar masalus mėgsta žuvys? „Šiandien išvažiavome gaudyti starkių, bet kimba lydekos. Spiningaudami vasarą starkius ir ešerius, nes jų sezonas dabar kaip tik ir prasideda, pafantazuokite ir su dydžiais ir su modeliais, tai iš tiesų labai sveika, – teigė Korsakas.

 Žinomas Lietuvos spiningautojas, daugelio Lietuvos bei užsienio spiningavimo varžybų nugalėtojas Rimas Ramonas kartu su laidos „Vienam gale kablys“ vedėju Pauliumi Korsaku vyko į Alandų salas, kur gaudė pavasarį neršiančias lydekas. Suomijai priklausančios salos yra žinomos visoje Europoje kaip žvejybos rojus. Tuo tarpu Lietuvoje tokiu metų laiku neršiančių lydekų žvejyba yra uždrausta. „Čia renkasi lydekos nerštui, todėl galima pagauti puikių egzempliorių.

 Atėjus pavasariui vis daugiau žvejų atidaro dugninės žvejybos sezoną. Tik atšilus orui TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas vyko prie Minijos upės, kur su sportinės žūklės entuziastais bandė įvairias taktikas ir jaukus. Vienas pagrindinių P. Korsako pastebėjimų ir patarimų žvejams - žuvį gaudyti saulės apšviestose vietose. “Reikia gaudyti toje vietoje, kur daugiausiai saulės arba bent sugebėtumėte ten numesti. Tas pats galioja ir ežeruose, tvenkiniuose.

2003 m. įvyko pirmosios žurnalo „Žvejys ir Žuvis“ ir žvejų klubo „Vienam gale kablys“ surengtos jūrinės žūklės nuo kranto varžybos. Šios Karklės kaimelio pakrantėje vykusios varžybos vadinosi „Karklė 2003“. Tada organizatoriai tik nedrąsiai svajojo, kad varžybos taps tradicinėmis, bet kiekvienais metais jūrinės žūklės varžybos plėtėsi, žvejų, susidomėjusių šiuo renginiu, daugėjo, prizinis fondas nuolat didėjo, perkopė 5 000 litų ribą.