vidmantas pumputis

Prie Kauno perėjų jau nuo rudens piešiami rombai. Ir nors tokio ženklo nėra kelių eismo taisyklėse, o Susisiekimo ministerija tai vadina savivale – pašalinti iš Azijos nusižiūrėtos naujovės Kauno savivaldybė nė neketina. Ministerijai netgi išsiųstas pasiūlymas – įteisinti tokį ženklą, kad šis būtų oficialus. O štai miestiečiai ir svečiai tokių ženklų nepastebi, o jei ir pastebi, ką jie tiksliai reiškia – nežino. Štai tokių rombų jau nuo rugsėjo vis daugėja Kauno gatvėse.

Jau kitais metais įsigalioja svarbus Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimas, kuris, anot pokyčių iniciatorių, turėtų ženkliai palengvinti gyvenimą Lietuvos vairuotojams. Viliamasi, kad atitinkami sprendimai svariai prisidės prie transporto spūsčių mažinimo labiausiai automobiliais perpildytose miestų sankryžose.

Naujos taisyklės kelyje pėstiesiems ir vairuotojams dar neįsigaliojo, bet jau kelia didžiulį susierzinimą. Pėstieji nesupranta, kodėl bus baudžiami už paprastą kalbėjimą telefonu. Vairuotojai piktinasi, kad strigs spūstyse, jei turės stovėti prie kiekvieno šalikelėje stovinčio žmogaus. Tačiau vyriausybė laikosi savo – įrodinėja, kad gatvėse bus saugiau. Tuo metu net Vilniaus valdžia prognozuoja, kad naujovės sukels daugiau chaoso gatvėse.

Vyriausybė užsimojo dar labiau saugoti pėsčiuosius ir dviratininkus. Tačiau tokia apsauga reikš papildomus nepatogumus mašinų vairuotojams. Perėjose dėl kiekvieno pėsčiojo teks sustoti, o dėl dviratininko – sukti į kitą eismo juostą. Tuo metu pėstiesiems pareigų ruošiama mažiau – tik prašoma nesinaudoti telefonais perėjose. Kad dviratininkai keliuose nebūtų kliudomi juos lenkiančių mašinų, susisiekimo ministerija siūlo naujovę – mašinos dviratininką turi apvažiuoti mažiausiai metro atstumu.

Alytaus politikui gimusią idėją specialiai ženklinti vyresnio amžiaus vairuotojų automobilius neigiamai pasitiko ir patys pensininkai, ir saugaus eismo specialistai. Nors politikas ginasi, kad tik siekia apsaugoti vairuotojus, senjorai čia įžvelgia diskriminaciją.

Eismo spūstys bene daugiausiai nervų kainuojantis išbandymas vairuotojams. Paskutiniu metu didmiesčių vairuotojai skundžiasi padidėjusiu transporto srautu, dėl kurio susidaro kamščiai. Specialisto teigimu, Vilniuje yra daug pralaidumą gerinančių pavyzdžių, tačiau vis dar yra ko pasimokyti iš užsienio šalių. Pokalbis su Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėju Vidmantu Pumpučiu - Elenos Jančiukaitės reportaže.

Vienas paprasčiausių būdų pėsčiajam apsaugoti savo gyvybę tamsiuoju paros metu – matomumą gerinančių priemonių nešiojimas. Kasdien šalies keliuose įvyksta dešimtys nelaimingų nutikimų, kuriuose nukenčia pėstieji. Dažniausiai tai nutinka tamsiuoju paros metu, nes jie nenešioja atšvaitų, liemenių ar žibintuvėlių. Praėjusią savaitę, rugsėjo 25-ąją, apie 20 val. 27 min.

Vairuotojai ir pėstieji raginami būti itin atsargūs – ruduo labai pavojingas ir pasižymi vienu didžiausių nelaimingų nutikimų kelyje skaičiumi.  Ypač dėmesį turėtų atkreipti pėstieji, vaikštantys tamsiu paros metu: dienoms trumpėjant labai prastėja matomumas, todėl reikėtų nepamiršti nešioti matomumą gerinančias priemones.

Susisiekimo ministerija sako, kad Seime svarstomas siūlymas drausti pėsčiųjų perėjose naudotis mobiliaisiais telefonais, jeigu jais naudojamasi rankomis, yra nepagrįstas eismo įvykių tyrimų analize. Ministerija, siūlanti Vyriausybei nepritarti pataisoms, be kita to, atkreipia dėmesį, kad apribojimų nenumatoma muzikos klausymuisi ar kitam dėmesį blaškančiam elgesiui, taip pat naujas draudimas negaliotų kertant gatvę ne per pėsčiųjų perėją.