vidmantas matutis

Lietuvos susisiekimo ministerijai pateiktas Lenkijos infrastruktūros ministerijos siūlymas  atidaryti laivybos liniją tarp Klaipėdos ir Ščecino uostų, rašo „Klaipėda“. Laivybos linija tarp Lietuvos ir Lenkijos jau veikė 2005 metais. Tuomet kartą per savaitę iš Klaipėdos į Gdanską plaukiojo keltas “Kaunas”. Kelionė tarp Klaipėdos ir Gdansko trukdavo 8 valandas ir kainavo į vieną pusę keleiviui 70 litų, lengvajam automobiliui – 140 litų.

Paskutinieji praėjusių metų mėnesiai patvirtino, jog Klaipėdos uostas tapo krovos augimo regione lyderiu, rašo „Klaipėda“. Pateikdama duomenis apie uostų krovą, kiekviena iš Baltijos šalių ieško argumentų savo naudai. Latviai nuolat girdavosi, kad trys jų uostai iš Baltijos šalių krauna daugiausiai krovinių. Pernai Baltijos šalių uostai krovė beveik 130 mln. tonų krovinių. Iš jų 44,5 proc. krovinių srauto teko Latvijos, 32,7 proc. - Estijos, 22,7 proc. - Lietuvos uostams.

Žiemą padaugės bendrovės „DFDS Lisco“ jūrinių keltų reisų iš Klaipėdos į Švedijos uostą Karlshamną, praneša „Klaipėda“. Lietuvoje esanti Danijos DFDS kompanijos jūrinių keltų bendrovė „DFDS Lisco“ nuo gruodžio 1 dienos didins reisų kiekį. Iš Klaipėdos į Švedijos uostą Karlshamną keltai kursuos kasdien. Dabar keltai plaukioja šešis kartus per savaitę. Iš Klaipėdos išplaukdavo kasdien, išskyrus šeštadienį, iš Karlshamno kasdien, išskyrus sekmadienį.

Lietuvos karo laivai įgijo nemažai patirties jūroje ieškodami įvairių sprogmenų, skelbia "Klaipėda". Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai jūroje ties Klaipėda buvo įrengę minų lauką, pavadintą „Wartburg“. Šiame minų lauke ir kitose Lietuvos teritorinės jūros vietose kasmet vykdavo sprogmenų paieškos pratybos. Įgiję minų paieškos patirties Lietuvos karo jūrininkai padeda ir kaimyninėms šalims.

Žymiausiame pasauliniame kruiziniame renginyje „Seatrade” kruizinės laivybos konvencija“, kuris kovo 13-15 dienomis vyko Majamyje (JAV), dalyvavo ir Lietuvos delegacija. Sulaukė atgarsio Lietuvos stendas „Kruizinė Lietuva - Klaipėda“ buvo pristatytas 18 kvadratinių metrų plote vadinamoje Europos gatvėje (Europe Cruise Street) kartu su kitais Baltijos regiono uostais.

Verslininkų konfliktai uoste sukėlę situacijų, kurios panašios į diversijas ir gali kartotis. Nors verslininkai pripažįsta, kad karo stovio padėtis yra nenormali, tačiau, susėdę prie bendro stalo, neieško kompromisų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas bandė užsitikrinti, kad tarp uostininkų besitęsiantys ginčai nevirstų eiline diversija.

Vienintelė Klaipėdoje šviesos diodais apšviesta perėja avaringumo nesumažino. Klaipėdos VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Ramanauskas teigė, kad pernai joje įvyko dešimt avarijų. Jų metu vienas žmogus žuvo ir keturi sužeisti. 2006 metais avarijų perėjoje buvo žymiai daugiau nei užpernai, kai joje dar nebuvo lempučių. Tačiau G.Ramanauskas nemano, kad kaltos lemputės, kurios galėjo blaškyti vairuotojų dėmesį.

Po daugiau nei metus trunkančio bylinėjimosi teismo sprendimu į Lietuvos jūrų laivininkystės privatizavimo konkursą grąžintą Danijos kompaniją “Trident Marine ApS” dar kartą vertins specialiosios Lietuvos tarnybos. Danų kompanijos atstovai vakar Valstybės turto fondui įteikė raginimą vykdyti teismo sprendimą ir pradėti derybas dėl laivininkystės privatizavimo. To nepadarius svarstoma galimybė skųstis Europos Sąjungos organizacijoms. Didžiausią 33 mln. litų kainą už kontrolinį 66,66 proc.

Po kruvinų įvykių Šiaurės Osetijos mieste Beslane ir Lietuvoje imtasi saugumo priemonių. Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis įpareigojo valstybei pavaldžių strateginių bendrovių vadovus sustiprinti tų bendrovių apsaugą bei jų paslaugomis besinaudojančių keleivių, klientų ir kitų asmenų saugumą. Diegiant papildomas saugumo priemones ypatingą dėmesį numatoma skirti šalies oro uostams.