vida bortelienė

Klaipėdos keltų linijos ekonominės stichijos gūsį pajuto dar pernai, bet aktyvi jūrų turizmo propaganda suveikė kaip sėkminga šių metų vasaros sezono gelbėjimo priemonė. Iš Klaipėdos į Vokietiją (Kylį ir Zasnicą) bei Švediją (Karlshamną) per savaitę surengiama 13 laivybos bendrovės "DFDS Lisco" keltų reisų. Dar vienas organizuojamas iš Baltijsko (Kaliningrado sritis) į Zasnicą.

Kol septynerius metus buvo vien kalbama apie viešojo logistikos centro prie Klaipėdos steigimą, apylinkių žemė perėjo į privačias rankas, o laisvojoje ekonominėje zonoje ir už jos atsirado aibė logistikos centrais besivadinančių sandėlių.

Vilkikai su Rusijos numeriais antrą savaitę prie Klaipėdos konteinerių terminalo laukia leidimo paimti krovinius, nes jų siuntėjai Vakaruose ir gavėjai Rytuose keisti vežėjus suskato greičiau, nei spėjo sutvarkyti dokumentus. Apie tai, kad iki šiol retai matomos Klaipėdos uoste Maskvoje registruotos kompanijos "Sovtransavto" vilkikų karavanas antrą savaitę stovi prie bendrovės "Klaipėdos konteinerių terminalas", prasitarė generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Uostamiesčio renginių organizavimo įmonės šiemet darbo trūkumu nesiskundžia - tarp kultūrinių Klaipėdos miesto švenčių datų apstu gamybinių iškilmių, dažniausiai - transporto ir uosto bendrovėse. Klaipėdos mieste ką tik įvykę renginiai „Europiada“ ir Didžiųjų burlaivių regata į jų organizavimo šurmulį įtraukė beveik visus uostamiesčio pramogų verslo atstovus. Tačiau vargu ar jie kam nors atnešė daug pelno - dalyvauti tokiose šventėse yra garbės ir profesinio prestižo reikalas.

Viena iš dviejų prie Baltijos jūros išlikusių vaikų stovyklaviečių, Karklės "Žilvitis", pirmąją stadiono žemės užvaldymo bangą atlaikė, tačiau nesulaukusi valstybės pagalbos ilgainiui gali virsti privačių statybų aikštele. Praeitą savaitę žvalgytis po Karklę, Pajūrio regioninio parko kopas - ar įmanoma be didelės žalos gamtai įkurti žvejų uostelį - Klaipėdos rajono politikai pradėjo nuo privačiais interesais apraizgytos pajūrio vietos - vaikų poilsiavietės.

Šiemet pasaulio rinkose mažiausią nuosmukį, net ir kritus kainoms, patyrė naftos produktų prekyba, todėl jų transportavimo verslas išlaikė stabilias ekonomines pozicijas. Net didžiausias Europos uostas Roterdamas pripažįsta, kad tik veikiantys naftos terminalų siurbliai apsaugojo jį nuo sunkių ekonomikos nuosmukio pasekmių. Skysti kroviniai nesenka. Per pirmąjį pusmetį šiame uoste perkrauta 185 mln. tonų krovinių - 13,4 proc. mažiau negu per 6 mėnesius pernai.

Kaliningrado uoste krovinių srautas taip nuseko, kad bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" ryžosi mažinti kai kurių prekių gabenimo tarifus rizikuodama, klaipėdiečių požiūriu, savo uosto kroviniais. Tuo metu Rusija geležinkelio tarifus pakėlė 5 proc. ir planuoja dar didinti. Lietuvos ir Rusijos transporto ministrų susitikime gegužės mėnesį buvo aptarti klausimai, kaip, nepažeidžiant Klaipėdos uosto krovos kompanijų interesų, padėti krovinių netekusiam Kaliningrado uostui.

Priemiesčio kompleksų kankinamas Klaipėdos rajonas priešinasi ūkinei veiklai net tada, kai Gargždams siūloma už dyką atgaivinti istorinę Karklės gyvenvietę, Europos Sąjungos žuvininkystės sektoriaus pinigais įrengiant universalų uostelį. Pagal Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės politiką Lietuvos pajūrio ruože kas 20-25 kilometrus turėtų atsirasti 4 prieplaukos žvejų valtims ir pramoginiams laiveliams. Tokiai infrastruktūrai 2007-2013 metų biudžete skirta 12 mln. eurų (per 40 mln.

Lietuva iki šiol atliekų tvarkymą pateikdavo kaip rūpinimąsi ekologijos ir Europos Sąjungos (ES) standartais, o užsienio kompanijos mūsų sąvartynuose įžvelgia verslą. Šiuo metu Klaipėda pradėjusi įgyvendinti du energetinius projektus, kurie abu patyrė konkurentų pasipriešinimą. Elektrą iš metano dujų gaminančiai jėgainei kelią į uždarytą Kalotės sąvartyną neseniai atvėrė teismas.