vartojimo kreditai

Lietuvoje paskolų palūkanos augo jau kurį laiką – nuo 2017 m. pabaigos. Šiuo metu Lietuvoje paskolų palūkanos, palyginti su vidutiniu Europos Sąjungos (ES) šalių palūkanų dydžiu, yra daug didesnis. Nepaisant to, specialistai teigia, kad palūkanų normų lygis Lietuvoje stabilizavosi ir šiais metais žymiai kilti nebeturėtų. Per 2019 m. paskolų palūkanų normos kito nevienodai.

2017 m. Lietuvos vartojimo kredito rinkoje reikšmingai sumažėjo vėluojančiųjų grąžinti paskolas, kaip ir ėmusiųjų rizikingiausius kreditus. „Praėjusiais metais suteikta mažiau naujų vartojimo kreditų, tačiau jų apimtis padidėjo, grąžinimo laikotarpis ilgėjo. Vartojimo kredito rinka smarkiai susitraukė 2016 m., todėl pernai nuo savotiškų „grindų“ suteiktų kreditų skaičius sumažėjo dar 5 proc.“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Esate kažkam skolingi ir gaunate priminimus? Pasirodo, visko gali būti, kad už tuos priminimus jums skaičiuojami dar vieni papildomi mokesčiai. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba inspektuodama vartojimo kredito davėjų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, tikrina, kaip jie laikosi įstatymo nustatyto ribojimo, kokią pinigų sumą turi susimokėti skolininkas. Kitaip tariant, ar taikoma tinkamo dydžio netesybų suma.

Kiekviena partija savo programoje pabrėžia ekonomikos ir verslo svarbą bei, kaip atėję į valdžią šiuose sektoriuose gerins sąlygas. Pasinaudodami abstrakčiais siūlymais politikai įsitaiso Seimo nario kėdėje ir balsuoja. Tačiau ne visad balsuoja taip, kaip buvo teigta programose. Naujienų portale tv3.lt apžvelgiami tam tikri partijų siūlymai prieš rinkimus ir, kaip pavyko juos įgyvendinti. Tiesa, verta prisiminti, kad 2012 metais partijų programose buvo daugiau bendrų nei konkrečių pažadų.

Itin sugriežtinti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai jau keičia rinką: kreditų išduodama mažiau, užsidaro smulkiųjų kreditų bendrovės. Kol vieni įsitikinęs, jog griežtesnis reikalavimas padeda kurti skaidrią rinką, kiti tikina, kad taip žmonės priversti skolintis didesnes sumas, kurios juos nuves į bankrotą.

Lietuvos bankui įvedus griežtesnius vartojimo kredito išdavimo reikalavimus, per šių metų pirmąjį pusmetį greitųjų kreditų Lietuvoje suteikta dviem trečdaliais mažiau nei per tą patį laiką pernai, o klientams paskolinta suma smuko perpus. Pirmą kartą istorijoje sumažėjo vėluojamų grąžinti kreditų skaičius. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nori skolintis mažiau. „Pokyčiai – akivaizdūs.

Tipiška moteris, imanti vartojimo kreditą ar perkanti prekes išsimokėtinai, – tai 40-50 metų vilnietė arba kaunietė, kuri investuoja į naują mobilųjį telefoną, rūpinasi savo sveikata bei važinėja nuosavu automobiliu. Bendrovė „General Financing“ dalinasi statistika, parodančia, kokie Lietuvos moterų skolinimosi ypatumai. Moterys sudaro praktiškai tiek pat vartojimo kredito ir pirkimo išsimokėtinai sutarčių kaip ir vyrai.

Netinkamai vartotojų mokumą vertinusioms trims vartojimo kreditų įmonėms už neatsakingą skolinimą skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 9,5 tūkst. eurų. Pažeidimai paaiškėjo vykdant vartojimo kredito davėjų priežiūrą arba išnagrinėjus gautus klientų skundus, pranešė Lietuvos bankas. Bendrovių pavadinimai kol kas neskelbiami - jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, Lietuvos bankas jas atskleis praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo.

Seimo nariai Bronius Bradauskas, Vytautas Gapšys ir Remigijus Žemaitaitis pateikė naujas vartojimo kreditų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apriboti kreditus teikiančių įmonių pasipelnymą iš vartotojų.