vanduo iš čiaupo

Situacijos, kai name yra atjungiamas karštas vanduo, nepatinka niekam, tačiau to išvengti neįmanoma. Meistrams atliekant trasų remontus, hidraulinius bandymus, likviduojant avarijas ir atliekant panašius techninius darbus neretai atjungiamas karštas vanduo. Vilnietės Angelės (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.) namuose prieš savaitę kelias dienas vyko hidrauliniai bandymai, dėl ko buvo išjungtas karštas vanduo.

Neretai Lietuva pavadinama vandens Kuveitu. Kaip Kuveitas yra naftos šalis, taip Lietuva – vandens. Esame viena iš nedaugelio Europos, o ir pasaulio šalių, kurios gyventojai geria tik požeminį vandenį. Jis yra kokybiškesnis nei paviršinis, nes į paviršinius vandens telkinius patenka daugiau teršalų. Lietuvoje požeminio vandens ištekliai yra gausūs ir kokybiški, o kol kas eksploatuojama tik nedidelė jų dalis. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuva sunaudoja tik apie 12 proc.

Tokiu šūkiu Aplinkos ministerija šiauliečius ir miesto svečius rugsėjo 12 dieną, penktadienį, prieš prasidedant Šiaulių dienų šventės renginiams, nuo 12 val. iki 16 val., kviečia aplankyti Vilniaus bulvare (netoli dailės galerijos) įsikūrusią informacinę akcijos apie geriamąjį vandenį palapinę, o miesto maitinimo įstaigas –prisijungti prie akcijos ir visuomet pasiūlyti savo lankytojams geriamojo vandens iš čiaupo nemokamai.

Klimato kaita yra visuotinė problema, svarbiausius sprendimus dėl jos mažinimo priima politikai, valstybės institucijos. Bet nuo klimato šiltėjimo kenčiame visi. Dėl šiltėjančios atmosferos tirpstantys ledynai, kylantis vandenynų lygis, dažnėjantys siaubingi taifūnai, audros, visa naikinančios sausros ir didelės liūtys, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys – su tokiais reiškiniais vis dažniau susiduria žmonija. Tačiau kiekvienas iš mūsų galime daug padaryti, kad sumažintume klimato kaitą.

Kadaise vanduo buvo nemokamas. Tiesą sakant, jis vis dar yra nemokamas, bent jau tose valstybėse, kurios gali pasigirti didžiulėmis atsargomis geriamo vandens, rašo portalas „Business Insider“. Nepaisant to, visame pasaulyje kiekvienais metais vandeniui buteliukuose yra išleidžiama daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių.

Vilniuje daugėja kavinių, vandeniu iš čiaupo savo klientus vaišinančių nemokamai. Šios kavinės, barai ir restoranai, priklausantys tinklui „H2O!“ mieste pažymėti specialiais lipdukais. Net 17 Vilniaus kavinių išsiskiria tuo, kad skatina miestiečius gerti centralizuotai tiekiamą vandenį. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, daugumoje Europos Sąjungos šalių klientų vaišinimas centralizuotai tiekiamu vandeniu yra tapęs įprastu dalyku.

„Nors Lietuvoje geriamasis vanduo – vienas geriausių Europoje, kai kuriuose regionuose jo kokybei galima pažerti priekaištų“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė. Mūsų šalyje visas geriamasis vanduo yra požeminis. Jis gana gerai apsaugotas nuo aplinkos teršalų, todėl, anot V. Galdikienės, jo mikrobiologiniai rodikliai yra geri.