vandenilis

Ramiame Kretingos rajono Darbėnų miestelyje – didžiulė sukilimo banga. Vietos gyventojai nebežino, kur kreiptis, ką daryti, kam melstis ir kieno reikalauti, kad jų miestelio pašonėje neatsirastų didžiulė chemijos gamykla, kuri per metus gamintų beveik 20 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų metanolio. Kitaip tariant – metilo alkoholio, kuri yra ypač nuodinga ir sunkiai užgesinama medžiaga.

Lietuva iki 2050 m. siekia naudoti 100 proc. atsinaujinančiąją energiją, o šalies prioritetas – mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių. Kai šalis agresorė pradėjo karą Ukrainoje, susidurta su energetikos krize ir ES šalių šantažu. Tad tapo akivaizdu, kad būtina plėsti Lietuvos nuosavą elektros energijos infrastruktūrą ir skirti dėmesio žaliųjų degalų gamybai.

Lietuvai siekiant vystyti žaliojo vandenilio gamybą Energetikos ministerija, pasitarusi su šios rinkos dalyviais bei institucijomis, siūlo kelis kartus padidinti pernai pasiūlytą jo gamybos ateityje mastą.    Dabar skelbiama, jog iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus gaminti 129 tūkst. tonų šio švaraus kuro, o 41 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.

Klaipėdos uoste ruošiantis gaminti vandenilį laivams ir miesto viešajam transportui, už 3,6 mln. eurų planuojama įrengti du šio kuro pildymo punktus.  Jų įrengimo darbus iš dalies finansuos Europos Sąjunga (ES), skyrusi 1,4 mln. eurų paramos, pranešė Klaipėdos uostas.  „Bendra pildymo punktų įrengimo vertė sieks 3,6 mln. eurų. Už šią sumą planuojama atlikti teritorijos paruošimo darbus ir įrengti viešai prieinamus du vandenilio pildymo punktus“, – teigiama pranešime.

Varšuvos saugumo forume dalyvaujantis energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius.  „Europoje turime išlaikyti lyderystę tose technologijų srityse, kuriose jau turime pranašumą, kaip vandenilis ir šilumos siurbliai. Privaloma didinti investicijas į šias sritis ir imtis panašių priemonių, kokių imasi JAV su Infliacijos mažinimo įstatymu“, – antradienį ministerijos pranešime cituojamas D. Kreivys.

Vilniaus miesto tarybai pritarus žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo transporte vystymui jau pradedami pirmieji darbai.  Anot miesto mero Valdo Benkunsko, įgyvendinus projektą Vilniuje bus visa infrastruktūra tokiam transportui – nuo vandenilio gamybos iki pasipildymo stotelių.  V. Benkunsko teigimu, panašia linkme eina ir kitos Europos valstybės, todėl Vilnius stengsis šį projektą įgyvendinti kuo greičiau.

Vandeniliu varomi autobusai ateityje sudarys reikšmingą Vilniaus miesto viešojo transporto tinklo dalį, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. Tuo metu „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) direktorius Darius Aleknavičius teigia, kad naujieji autobusai – kurių savivaldybė ketina įsigyti 16 – galės būti panaudami ilgesniems maršrutams. Pasak jo, artimiausiomis dienomis autobusas bus testuojamas realiomis darbo sąlygomis, tačiau nevežios keleivių.

Vandeniliu varomas autobusas nuo antradienio iki penktadienio bus bandomas ir Vilniuje, pranešė Vilniaus savivaldybė. Pirmą kartą jis išbandytas Kaune praėjusį šeštadienį.  Vilniaus savivaldybė rugpjūčio pabaigoje pranešė planuojanti įsigyti 16 vandeniliu varomų autobusų, kurie pakeis dyzelinius – miesto taryba pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo tiek viešajame, tiek miestiečių transporte vystymui. Viso projekto vertė viršys 8 mln. eurų.

„Toyota“ įveikė dar vieną etapą kelyje į ateitį be anglies emisijos. Viena didžiausių pasaulyje automobilių gamintojų pristatė vandenilio kuro elementuose sukuriama elektros energija varomo „Hilux“ modelio prototipą. Šis automobilis – plačios „Toyota“ daugiakryptės strategijos dalis. Šioje strategijoje numatytas tikslas – mobilumas be anglies junginių, taikant skirtingas galios sistemas.