vaidievutis geralavičius

 10 proc. Lietuvos gyventojų planuoja per artimiausius 24 mėnesius pradėti nuosavą verslą, rodo Lietuvos centrinės kredito unijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai" atliktas gyventojų nuomonių tyrimas. „Didžiausią verslių gyventojų dalį sudaro jaunimas. 18-25 m. amžiaus gyventojų grupėje savo verslą per 24 mėnesius ketina sukurti 16 proc., o 26-35 m. grupėje - 12 proc. gyventojų.

 Neseniai paskelbto Pasaulio banko tyrimo „Doeing Business 2015“ duomenimis, pagal verslo pradžios rodiklį Lietuva užima aukštą 11 vietą iš 189 šalių. Tačiau nuomonių tyrimai parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų skeptiškai vertina sudarytas sąlygas kurti verslą. Kita vertus, verslą pastaraisiais metais pradėję asmenys pateikia kur kas palankesnius vertinimus. Gyventojų ir verslą pradėjusių asmenų nuomonių tyrimai atlikti Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) iniciatyva.

Daugiau nei 50 proc. smulkių ir vidutinių įmonių teigia, jog pasirengimas euro įvedimui kainuos iki 5000 litų. Dar beveik trečdalis smulkių verslininkų mano, kad šiam tikslui papildomų investicijų išvis neprireiks. Tai paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 502 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones. „Mažiausiai lėšų rengiantis euro įvedimui prireiks iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms.

Nusprendus „Snoro“ bankui skelbti bankrotą, pasirinktas optimalus valstybei ir indėlininkams variantas, tvirtina Lietuvos banko atstovas. „Buvo pasirinktas greitas, užtikrintas būdas šitą reikalą greitai sutvarkyti su mažiausiomis valstybės sąnaudomis, ir geriausiu rezultatu indėlininkams“, – sakė Vaidievutis Geralavičius.

Nacionalizuoto banko SNORAS klientai per tris dienas jau išsigrynino apie 45 mln. litų, o buvo galima išsigryninti 200 mln. litų, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas. „Rezultatas yra geras. Žmonės čia irgi neskuba“, - per spaudos konferenciją sakė Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius. Pasak jo, SNORAS klientams išmoka pinigus ne iš centrinio banko, o iš savo sąskaitos.

Vyriausybei trečiadienį nacionalizavus apie dešimtadalį rinkos užimantį banką „Snoras“, sąskaitose liko įšaldytos žmonių ir įmonių lėšos. Bent iš dalies naudotis banko sąskaitose turimais pinigais gyventojams leista jau ketvirtadienį. Juridiniams asmenims, tiesa, su tam tikrais apribojimais, taip pat leista pervesti ar išimti lėšų - iki 500 litų per dieną iš kiekvienos savo sąskaitos.

Žmonės ir toliau stoviniuoja prie „Snoro“ bankomatų, tačiau dalis gyventojų skundžiasi, kad juose jau trūksta pinigų.Anot jų, tenka važinėti ir ieškoti, kuriuose bankomatuose dar yra likę pinigų. „Tris bankomatus Žirmūnuose apėjau, niekur neduoda pinigų. Bankomatuose nėra pinigų, ar kaip? Nežinau, kai surenki lietuvių kalba ten, kur valiuta – kryželiu visur užbraukta ir nieko neleidžia daryti“, – sako LTV naujienų tarnybos kalbinta moteris.

Pristatydami Lietuvos bankų, mokėjimo įstaigų bei kredito unijų teikiamų mokėjimo paslaugų įkainių palyginimo sistemą Lietuvos banko atstovai nurodė, kad už pervedimus eurais Lietuvoje mokame gerokai per daug. Tuo tarpu mokėjimų litais šalis viduje įkainiai, palyginti su kaimyninėmis šalimis, yra bene mažiausi. „Šį tą, kad apgintume bankus, pasakyti galima, bet nedaug.

Siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams gauti daugiau informacijos apie šalies bankų, kredito unijų ir mokėjimo įstaigų fiziniams asmenims taikomus standartinius mokėjimo paslaugų įkainius, juos Lietuvos bankas pradeda skelbti savo interneto svetainėje adresu www.lb.lt/ikainiai. Dėl informacijos apie įkainius gavimo ir skelbimo Lietuvos bankas pasirašė susitarimus su 13 šalies bankų ir užsienio bankų filialų, Lietuvos centrine kredito unija ir 5 mokėjimo įstaigomis.