užsienio investuotojai

Užsienio investuotojai iš anksto bus tikrinami tik tuo atveju, jei šalies saugumo struktūros pateiks duomenų, jog investuotojai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. ES, NATO, EBPO šalių investuotojų speciali Vyriausybės komisija iš anksto netikrins. Vyriausybė trečiadienį pritarė Ūkio ministerijos parengtiems pasiūlymams dėl užsienio investuotojų patikros.

Prekyba – vienas gyvybingiausių ir aktualiausių gyventojams sektorių. Visgi pastaruoju metu nėra girdėti naujų užsienio prekybininkų planų kurtis Lietuvoje. Kas lemia jų pasirinkimus ir ko naujo galime tikėtis prekybos sektoriuje? Naujienų portalas tv3.lt šia tema kalbina nepriklausomą prekybos centrų ekspertą Lauryną Mituzą, prisidėjusį prie poros didžiųjų prekybos centrų plėtros bei tiesiogiai bendravusį su žinomų tarptautinių prekių ženklų atstovais.

Lenkijos parlamentui priėmus naują bankų aktyvų apmokestinimą, lietuviai taip pat pradėjo kraipyti galvas ir klausti, o gal ir pas mus šito reikėtų? Nors idėja taip surinkti papildomų lėšų į biudžetą skamba gražiai, ekonomistai pranašauja liūdną ateitį šalims įsivedusioms tokią reformą. Lenkijoje priimtas įstatymas jau pradėjo rodyti žalą ekonomikai. Bankų akcijos vidutiniškai krito apie 18 proc., mažėja investuotojų susidomėjimas bankiniu sektoriumi.

 2014 metai ieškantiems darbo buvo dėkingi ir produktyvūs. Sparčiai mažėjo registruoto nedarbo rodikliai, didėjo įregistruotų darbo vietų skaičius. Taip pat Lietuva džiaugėsi dideliu užsienio investuotojų skaičiumi, kurie šimtams gyventojų tapo puikiais darbdaviais. Lyginant su 2013 m. Lietuvoje bedarbiais tapo 12 proc. mažiau asmenų.

Kinija tapo savo sėkmės auka. Prieš tris dešimtmečius pradėjusi ekonomikos reformas šalis stojo į spartaus ūkio augimo vėžes. Užsienio investuotojai netruko priprasti prie dviženklių BVP plėtros tempų. Vis dėlto pastaruoju metu pasigirdo kalbų, esą auksiniai Kinijos metai baigiasi. Ilgus dešimtmečius pagrindinis Kinijos ūkio variklis buvo pigi ir gerai organizuota darbo jėga. Padėtis keičiasi. Anot „Bloomberg“, vien per pastaruosius 6–7 metus vidutinis atlyginimas šalyje išaugo dvigubai.

Viltingais Sąjūdžio laikais, kai demontracijos pasipuošdavo žmonių siekius fiksuojančiais transparantais, sumirgėdavo ir plakatai su išmintingais perspėjimais – tikrais Tautos genijaus perliukais. Vienas iš tokių skambėjo taip: „Ar augs Lietuvoje bananai? Augs, jei bus pajankamai mėšlo!“ Lietuvai – žemės ūkio kraštui – nei mėšlas, nei mėšlavežis nekelia ypatingai nemalonių jausmų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 1,2 mlrd. Lt ir, palyginti  su tuo pačiu 2011 m. ketvirčiu, išaugo daugiau kaip dvigubai. Mūsų šalyje vienam gyventojui teko 13 442 Lt sukauptų TUI, Latvijoje – 15 797 Lt, o Estijoje – 34 431 Lt. Visos vyriausybės Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo TUI atžvilgiu buvo vienodos – deklaravo siekiančios, kad kuo daugiau užsienio kapitalo „dirbtų“ Lietuvoje ir keltų mūsų šalies ekonomiką.

Šalyje pamažu iš krizės gniaužtų vaduojasi statybų sektorius ir kyla nauji pramonės objektai. Kaip praneša Statistikos departamentas,  palyginti 2011 metus su 2010-aisiais, statybos darbų apimtys šalyje išaugo maždaug penktadaliu (22,7 proc.). Nors rinkoje jaučiami atsigavimo ženklai, statybų mastai vis dar sudaro vos pusę 2008 metų lygio. Statistikai skaičiuoja, kad pernai statybos darbų apimčių padidėjimą daugiausia lėmė inžinerinių statinių statybos darbų plėtra.

Vyriausybė neretai pasigiria didėjančiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis, tačiau vengia kalbėti apie tai, kad užsieniečiams Lietuvoje teikiamos didžiulės lengvatos. Rytų Europos šalys pradėjo įnirtingai konkuruoti dėl tiesioginių užsienio investicijų.