užsienio

Šį vakarą „Lietuvos garbė 2018“ renginio metu už nuopelnus Lietuvai apdovanojimą gavo Islandijos užsienio reikalų ministras Jon Baldvin Hannibalsson. Sekmadienio vakarą Islandijos užsienio reikalų ministras atvyko į „Lietuvos garbė 2018“ renginį atsiimti šio itin svarbaus ir ypatingo apdovanojimo Lietuvai.

Indrė Mikelionytė Žvelgiant į tiesioginių užsienio investicijų kiekį regionuose, peršasi išvada, kad prireiks slėptis po pernykščiais  investicijų lapais, užuot gyrusis vis gerėjančiais rodikliais, sunkiai jaučiamais paprastiems mirtingiesiems, tačiau svarbiais eksporto plėtrai. „Įdėti“ naujai Jeigu žiūrėtume į savo pinigines, vargiai ar jaustume gerokai padidėjusias tiesiogines užsienio investicijas (TUI) mūsų mieste ir, žinoma, visoje šalyje.

Rugsėjo pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 20,5 mlrd. litų (5,9 mlrd. eurų). Rugsėjo mėn. jos padidėjo 133,3 mln. litų, arba 0,7 procento. Oficialiųjų tarptautinių atsargų didėjimui rugsėjo mėn. įtakos turėjo išaugę 192,3 mln. litų centrinės valdžios ir 173,4 mln. litų kitų pinigų finansinių institucijų indėliai Lietuvos banke. Oficialiųjų tarptautinių atsargų lėtesnį augimą lėmė 135,4 mln. litų mažesnis grynųjų pinigų kiekis apyvartoje, sumažėję 74,3 mln.

Antrojo ketvirčio pabaigoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje buvo 166,9 mln. litų mažesnės negu 2013 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje, tačiau net 3,4 mlrd. litų didesnės negu 2012 m. birželio 30 d., – skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas. Atkreiptinas dėmesys, kad, skaičiuojant 2013 m. antrojo ketvirčio tiesiogines investicijas, buvo patikslinti 2012 m. ir 2013 m. pirmojo ketvirčio tiesioginių investicijų duomenys.

Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų patrauklumą – antra Europoje ir šešiolikta pasaulyje. Taip rodo leidinio „Foreign Policy“ sudarytas indeksas „Baseline Profitability Index“ (BPI, liet. Bazinio pelningumo indeksas), kuriame Lietuva surinko 1,09 taško. Šio indekso tikslas – parodyti, kur užsienio investuotojams geriausiai investuoti pinigus. BPI šalis vertina pagal tris kriterijus: turto vertės augimą, turto apsaugos lygį ir galimybę susigrąžinti gautą pelną.

Užsienio investuotojų sukurtų darbo vietų skaičiumi Lietuva pirmauja tаrp trijų Baltijos valstybių. Užsienio investicijomis regione pernai sukurta 2450 darbo vietų, iš jų - 1717 Lietuvoje, ir lyginant su 2011 m. šis rodiklis mūsų šalyje išaugo 15 proc. Latviją bei Estiją Lietuva lenkia ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų skaičiumi, rodo audito ir konsultacijų bendrovės „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas.

2013 metų pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą buvo 1,8 karto didesnis negu 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį, tačiau Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje mažėjo, skelbia Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas. Išankstiniais duomenimis, 2013 m. pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 929,9 mln. litų (3,5 proc. BVP) ir, palyginti su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 402,1 mln.

Už 130 mln. litų – kiečiais apaugę laukai: tiek valstybės, savivaldybių ir europinių pinigų išleista įrengiant penkis naujus pramonės parkus, iš kurių kol kas naudos ne daugiau nei iš ožio pieno. Viltys, kad juose įkūrus mokesčių lengvatas suteikiančias laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) investuotojai ims plūsti nenutrūkstamu srautu, kol kas irgi labiau panašios į fantaziją nei realybę. Į LEZ nesiveržia ne tik investuotojai.

Sausio 25 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino privatizacijos sąraše esančias valstybines įmones kotiruoti savo akcijas vietinėje akcijų biržoje, o ne Londone ar Niujorke.