uostai

Buriuotojai skundžiasi, kad Lietuvos uostuose bei uosteliuose nebetelpa jų laivai. Iš viso mūsų šalyje yra užregistruoti 27 000 laivų, o vietų jiems per visus pajūrio uostus – kiek daugiau nei tūkstantis. Tad buriuotojai priversti savo jachtas bei kitus laivus laikyti užsienyje ir taip rinkliava pildyti ne mūsų šalies, o Lenkijos ar Latvijos biudžetus. Palangos valdžia žada greitu metu pradėti tobulinti Šventosios uostą. Už 15 milijonų eurų ten nusidrieks nauji molai.

Neringos savivaldybė siekia, kad jos uostuose ir prieplaukose galiotų vietos valdžios nustatyta rinkliava už laivų stovėjimą. Ji pakeistų dabartinį šios paslaugos apmokėjimą pagal sutartis.  Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad įvedus rinkliavą paslaugos kaina nesikeistų, tačiau palengvėtų atsiskaitymas už ją.

Europos Komisija skirs 50 mln. eurų nuo Rusijos atakų nukentėjusios Ukrainos uostų infrastruktūros atkūrimui, kad būtų lengviau tiekti ukrainietiškus žemės ūkio produktus tarptautinei rinkai. Tai teigiama EK vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) laiške Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kurį ji paviešino „X“ socialiniame tinkle. Laiške U. von der Leyen pasidžiaugė, kad Ukraina ryžosi tęsti žemės ūkio produkcijos eksportą per Juodąją jūrą.

Per 11 šių metų mėnesių Latvijos uostuose perkrauta 43,517 mln. tonų krovinių – 15,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Susisiekimo ministerija. Birių krovinių krova išaugo 29,8 proc. iki 23,025 mln. tonų. Akmens anglies krovos apimtys ūgtelėjo 6,9 karto iki 7,437 mln. tonų, grūdų ir jų produktų – padidėjo 2,1 proc. iki 5,664 mln. tonų, medienos drožlių – sumažėjo 5,5 proc. iki 1,729 mln.  tonų, chemikalų – sumenko 53,1 proc. iki 740,4 tūkst. tonų.

Estijos uostuose per praėjusį mėnesį perkrauta apie 2,8 mln. tonų krovinių – 22,8 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Krova į laivus sunyko 29 proc. iki maždaug 1,6 mln. tonų, iš laivų – 12,3 proc. iki apytikriai 1,2 mln. tonų. Per aštuonis šių metų mėnesius iš viso perkrauta apie 23,3 mln. tonų krovinių, iš jų 13,8 mln. tonų – į laivus, 9,5 mln. tonų – iš laivų.

Per aštuonis šių metų mėnesius Rusijos jūrų uostuose perkrauta 553,3 mln. tonų krovinių – 0,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė federalinė agentūra „Rosmorrečflot“. Skystų krovinių krova padidėjo 4,9 proc. iki 292,4 mln. tonų, tuo tarpu sausų – sunyko tiek pat iki 260,9 mln. tonų. Krova uostuose prie Baltijos jūros sumenko 1,3 proc. iki 163,5 mln. tonų, iš jų skystų – padidėjo 13,8 proc. iki 99,7 mln. tonų, sausų – sumažėjo 18,2 proc. iki 63,8 mln. tonų.

Liepos 22 d. Ukraina ir Rusija pasirašė sutartis su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, kuriomis siekiama atkurti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų. Sutartis numato, kad Kijevas gali eksportuoti grūdus iš Odesos, Čornomorsko ir Južnės uostų prie Juodosios jūros. Tačiau Ukraina nepašalins savo uostus saugančių minų: vietoj to laivai keliaus saugiais atvirais keliais. Be to, Rusijos pusė dalyvaus tikrinant, ar laivuose, plaukiančiuose į Ukrainos uostus, nėra ginklų.

Kyjivas trečiadienį pranešė, kad buvo atnaujintas darbas trijuose Ukrainos Juodosios jūros uostuose, kurie pagal neseniai sudarytą susitarimą su Rusija turėtų būti naudojami ukrainietiškų grūdų eksportui, užblokuotam dėl Maskvos karinės invazijos. „Pasirašius sutartį dėl Ukrainos uostų deblokavimo grūdų eksportui, buvo atnaujintas darbas Odesos, Čornomorsko ir Pietų uostuose“, – sakoma per socialinius tinklus išplatintame Ukrainos karinių jūrų pajėgų pranešime.

Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada kelia grėsmę grūdų tiekimui dešimtims tūkstančių prie bado slenksčio esančių žmonių ir turi būti nutraukta, pirmadienį perspėjo Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Daugeliui žmonių tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Ir tas klausimas yra toks, kad Rusija turi nutraukti blokadą ir leisti eksportuoti ukrainietiškus grūdus“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.